Praėjus Spaudos atgavimo dienai, visad verta prisiminti vieną legendinį pasakymą. "Tūpas žurnalystas". Taip kažkada politikos Viktoras apibūdino kažkokį ne itin iškilų žiniasklaidininką.
Lietuva šiųmetiniame pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse pakilo į devintąją vietą iš pernai buvusios 28-osios, antradienį skelbia „Reporteriai be sienų“ (RSF).
Neseniai pasaulį apskriejo žinia, kad Elonas Muskas nusipirko „Twitter“ platformą. Europos Sąjungos (ES) komisarė jau įspėjo E. Muską, kad šis „Twitter“ turinį turės reguliuoti pagal taisykles. Šįkart diskusija apie tai vyko su LNK studijoje viešėjusiu „Infobalt“ vadovu Mindaugu Ubartu.
Naujausios visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad ryškių pokyčių šalies institucijų vertinime nėra. Lietuvos gyventojai ir toliau labiausiai nepasitiki Seimu, Vyriausybe bei šalies žiniasklaida.
Visuomenės informavimo etikos komisijoje interneto žiniasklaidai atstovaus žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas, pirmadienį pranešė Interneto žiniasklaidos asociacija.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) trečiadienį patvirtino gaires vaizdo tinklaraštininkams, prilygindama vadinamuosius vlogerius audiovizualinei žiniasklaidai.
Dėl daugybės žmonių įsitraukimo kuriant informacijos priemonių turinį, didelę šiuolaikinės žiniasklaidos priemonių dalį galima vadinti socialine žiniasklaida. Į ją patenka ir socialiniai tinklai, pvz., „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“, ir vaizdo įrašų platformos, pvz., „YouTube“ir „TikTok“, daugybė forumų ir pokalbių programėlių, pvz., „Reddit“, „Telegram“.
Žmonės visais laikais keitėsi informacija. Didžiąją žmonijos istorijos dalį pagrindinis žinių šaltinis buvo iš lūpų į lūpas skleidžiama informacija, vėliau vis svarbesnį vaidmenį įgijo profesionalūs žinių skleidėjai – šaukliai. Tobulėjant technologijoms šią funkciją perėmė laikraščiai, radijas ir televizija. Ne taip seniai kasdienių naujienų ir kitų žinių šaltiniu tapo internetas. Dėl jo dabar informaciją gali viešinti ne tik organizacijos, turinčios pakankamai išteklių spaudai ar transliacijoms, bet ir pavieniai žmonės. Savo įžvalgomis, su kokiais iššūkiais susiduriame, dalijosi Mykolo Romerio universiteto ekspertas dr. Arvydas Kuzinas.
Viešoji erdvė persunkta informacijos apie karo grėsmes. Besaikis šios temos eskalavimas ir visuotinis gąsdinimas jau įgyja pavojingą, visuomenę demoralizuojantį pobūdį, netgi keliantį grėsmę šalies žmonių psichinei sveikatai. Taip mano žinomi Lietuvos žmonės.