Metai keičiasi, tikrovė – ne?

Prieš sausio pirmąją ir tuoj po jos daugelis užsienio laikraščių bei portalų lygino praėjusių metų jau žinomą ir praeitin grimztančia realybę su dar nežinoma, bet menama tikrove, kuri galimai skleisis naujaisiais metais.

Tačiau kai kuriais atžvilgiais ta buvusi realybė nežada jau taip greitai nugrimzti į praeitį. Pasak JAV dienraščio „Boston Globe“, „tarptautiniai karštieji taškai, mirgėję 2017-ųjų metų naujienų antraštėse, nedings iš žinių ir 2018-aisiais.

Gal karingoji „Islamo valstybė“ šiuo metu tėra savo buvusio grėsmingumo šešėlis, bet tai nereiškia, kad ir pasilpusi ji negali kelti siaubo. Pvz., Egipte džihadistai žudo ne  tik vyriausybės karius ir krikščionis, bet ir į mečetes melstis susirinkusius musulmonus.

Artimuosiuose Rytuose konfliktą su „Islamo valstybe“ gali pakeisti aštrėjantis konfliktas tarp Saudo Arabijos ir Irano, į kruvinus susidūrimus įtraukiantis ir kitas šalis, pasiduodančias vienos ar kitos iš abiejų besivaržančių musulmoniškųjų galybių, atstovaujančių skirtingoms islamo pakraipoms, įtakai“.

Anot JAV Užsienio reikalų tarybos analitiko Jameso Lindsay, bent jau „Irano vadovai praėjusiais 2017-aisiais gali būti patenkinti dėl daugelio priežasčių.

Pirma, Sirijos prezidentas Basharas al Assadas vis dar tvirtai įsitaisęs savo galios tvirtovėje Damaske. Antra, stipriai Libane laikosi ir grupė „Hezbollah“. Trečia, „Islamo valstybė“ prarado didelę dalį savo teritorijos. Ketvirta, Irako valdžia atgavo daug naftos turinčio Kirkuko miesto kontrolę. Penkta, Saudo Arabija neišsikapsto iš liūno Jemene“.

Prie visų šių poslinkių reikšmingai prisidėjo Iranas, o tai savo ruožtu sutvirtino iraniečių įtaką visame regione.

Pasak amerikiečių žurnalo „Newsweek“, „Libano šiitų grupė „Hezbollah“ net gali su palestiniečių sunitų grupe „Hamas“ sudaryti bendrą frontą, globojamą Irano, prieš Izraelį ir Amerikos prezidento D. Trumpo nutarimą laikyti Jeruzalę Izraelio sostine“.

O Azijoje Šiaurės Korėja ir toliau trauks pasaulio dėmesį, ypač kai vasarį Pjongčange Pietų Korėjoje prasidės olimpinės žiemos žaidynės. Visai neseniai nuskambėjo ir ginčus sukėlė pranešimai, jog Kinija teikia Šiaurės Korėjai naftos.

„Tai sunkins gyvenimą amerikiečių diplomatams ir kitiems, siekiantiems užkirsti kelią Šiaurės Korėjai naudotis savo branduoliniu arsenalu“, – pranešė Londono dienraštis „Guardian“.

„Tačiau kažkas turės pasiduoti, – rašė amerikiečių analitikas J. Linday, – nes D. Trumpas prisiekė imtis priemonių, kad Šiaurės Korėja neįsigytų pajėgumo pulti Jungtines Amerikos Valstijas branduolinėmis raketomis, ir tą pakartotinai patvirtino piktomis žinutėmis ir grasinimais į darbą paleisti „ugnį ir furorą.“

Tačiau Šiaurės Korėja kol kas nė nemirktelėjo. Pchenjanas po vėliausio savo balistinių raketų išbandymo praėjusį mėnesį gyrėsi „dabar galėsiąs pasiekti bet kurią vietą Jungtinėse Amerikos Valstijose“. Tai tikriausiai netiesa.  

Vis dėlto bendra įvykių tendencija ne į naudą Amerikai. Vašingtono galimybės priversti Pchenjaną nusileisti nėra didelės. Kinija arba negali, arba nenori panaudoti savo ekonominius svertus prieš Šiaurės Korėją.

Tuo tarpu Jungtinių Valstijų karinio įsikišimo kaina būtų labai aukšta, gal net katastrofiška. Žinoma, galima bandyti rasti diplomatinį sprendimą, tačiau toks tikriausiai pareikalautų pripažinti Šiaurės Korėją kaip branduolinę valstybę.

Šiemet, pasak dienraščio „Boston Globe“, vienaip ar kitaip išsispręs ir ant skustuvo ašmens atsidūrusios Venesuelos likimas.

Nors, kaip pranešė Amerikos visuomeninis transliuotojas „NPR“, į kampą varomas Venesuelos kairuoliškas prezidentas Nicolas Maduro apsisupo kariškiais, idant išsilaikytų valdžioje, „New York Times“ pastebėjo, kad šalies nacionalizuota naftos bendrovė, kuri finansuoja tų karininkų atlyginimus, yra ant žlugimo ribos.

Yra spaudoje prognozių ir apie tai, kas klostysis Europoje, Afrikoje ir Jungtinių Amerikos Valstijų viduje, tačiau neaišku kodėl, bet labai įdomu, kad labai mažai rašoma apie Rusiją.

Bet tai gal ir gerai, jeigu niekas neprognozuoja, kad Baltijos valstybėms 2018-aisiais bus blogiau nei 2017-aisiais.


Šiame straipsnyje: metaikeičiasi metaiužsienis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Skaitymo pagirios
    Skaitymo pagirios

    Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...

  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    4
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    6
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    21
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    104
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
  • Nusilenkti Mamai
    Nusilenkti Mamai

    Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...

    1
Daugiau straipsnių