- Pranciškus Vaišvila, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai priėmus naują, liberalesnį Darbo kodeksą bei sukūrus efektyvią žmonių užimtumo sistemą, per artimiausius penkerius metus turėtų būti sukurta apie 85 tūkst. naujų darbo vietų, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė. Tačiau „Nordea“ banko analitikas mano, jog tokia prognozė per daug optimistiška - Lietuva beveik nebeturi vidinių resursų didinti dirbančiųjų skaičių.
„Tam reikia lankstesnių darbo sąlygų - lankstesnio darbo laiko, įvairesnių darbo sutarčių ir kvalifikacijų - visko, kas yra Darbo kodekse. Dar reikia nedarbo draudimo dosnesnio, užimtumo įstatymo, aktyvių darbo rinkos priemonių, kurios leistų darbo netekusį žmogų greitai integruoti į darbo rinką. Tam reikia viso paketo“, - BNS sakė Eglė Radišauskienė.
Jos teigimu, ministerijai atlikus socialinio modelio, kurio viena iš pagrindinių dalių yra naujasis Darbo kodeksas, kaštų ir naudos analizę, prognozuojama, kad per penkerius metus bus sukurta 85 tūkst. naujų darbo vietų.
„Didžioji dalis nuostatų įsigalioja nuo liepos 1 dienos. Mes tikimės, kad nuo tada ir pradėsime skaičiuoti. Žiūrėsime, ar steigiasi ir kuriasi naujos darbo vietos. Ar tai yra susiję su pagerėjusiais teisės aktais, ar tai diktuoja ekonominė situacija“, - teigė E.Radišauskienė.
„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas mano, kad tokia prognozė yra per daug optimistiška, nes kol kas neaišku, kokią įtaką Darbo kodeksas padarys lietuvių emigracijai, imigracijai ir šešėlinei ekonomikai.
„Matome, kad šiemet užimtųjų skaičius mažėja, kai nedarbo lygis smunka. Tai yra ilgalaikės tendencijos pradžia. Pagrindinė to priežastis yra emigracija. Pagrindinis klausimas - kaip Darbo kodeksas padės stabdyti emigraciją iš Lietuvos. Vidinių resursų didinti dirbančiųjų skaičių Lietuva praktiškai jau nebeturi. Dar lieka klausimai, kaip Darbo kodeksas mažins šešėlinę ekonomiką ir paskatins imigraciją į Lietuvą. Visgi tas realus efektas gali būti mažesnis, jeigu nepavyks pasiekti tų tikslų“, - BNS sakė Ž.Mauricas.
Jo nuomone, naujasis Darbo kodeksas turėtų teigiamai paveikti darbo rinką, tačiau emigracijai ir šešėlinei ekonomikai įtaka bus nedidelė.
„Manau, kad Darbo kodeksas duos teigiamą postūmį darbo rinkai, bet jis yra priimtas per vėlai. Nuogąstauju, kad emigracijos ir šešėlio tiesiogiai nesumažins tiek, kad galėtume tikėtis tokių rezultatų“, - kalbėjo ekonomistas.
Manau, kad Darbo kodeksas duos teigiamą postūmį darbo rinkai, bet jis yra priimtas per vėlai.
Antradienį Seimas ketina svarstyti Trišalėje taryboje šiemet pataisytą naująjį Darbo kodeksą. Liberalesnis kodeksas buvo priimtas praėjusiais metais, tačiau į valdžią atėjus „valstiečių“ ir socialdemokratų daugumai Seime jis buvo atidėtas pusmečiui, kad galėtų būti pataisytas. Jeigu Seimas neužtruks, naujas kodeksas turėtų įsigalioti liepos 1 dieną.
Lietuvos įgyvendinamas socialinis modelis apima užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą. Kai kurie pokyčiai jau įsigaliojo nuo šių metų sausio.
Lietuvos darbo birža nekaupia naujų darbo vietų ilgalaikės statistikos, tačiau fiksuoja laisvas darbo vietas. Jos duomenimis, pernai jų buvo 237,3 tūkst., 2015 metais - 235,5 tūkst. Statistikos departamentas tai pat nekaupia duomenų apie naujai sukurtas darbo vietas Lietuvoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai17
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu15
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...