Algų klausimas išspręstas?

Artėjant naujiems mokslo metams, šiemet pedagogai nebekelia atlygio klausimo.

Iki 2027 m. rugsėjo mokytojams ir visiems pedagoginiams darbuotojams paliekamas 5,5 proc. priedas prie mėnesio algos už darbą pagal atnaujintą programą, įsisavinant mokymo kursą.

„Praeitą savaitę buvome susitikę su laikinąja švietimo, mokslo ir sporto ministre. Minėjome, kad ne visose ikimokyklinėse ir neformalaus ugdymo įstaigose yra mokami tie 5,5 proc. priedai prie algos pedagoginiams darbuotojams. Mums pažadėjo, kad bus išleistas naujas aplinkraštis ir tą priedą gaus visi, kuriems jis priklauso“, – kalbėjo L. Juknienė.

Pernai buvo kalbama, kad 5,5 proc. priedai prie algos mokytojams bus skiriami vieneriems metams ir nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. bus nuimti.

Pedagogus pradžiugino žinia, kad šio priedo mokėjimo terminas pratęstas dar dvejiems metams.

Be to, šiemet mokytojams numatytas dar ir 8 proc. algos kėlimas.

Laima Juknienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Biurokratiniuose rėmuose

Mažėja dar viena pernykštė problema – pagaliau mokyklas pasiekia vis daugiau naujų vadovėlių, pritaikytų naujoms programoms, kurių taip stigo pernai.

„Laikinoji ministrė patikino, kad nuo rugsėjo bus dar skirta lėšų vadovėliams įsigyti. Bet susiduriame su kitokia problema. Tarkime, vienas vadovėlis yra išleistas iki rugsėjo pradžios, o kitas to paties dalyko vadovėlis pasirodys spalį. Ir jei mokykla bus jau įsigijusi anksčiau išleistą vadovėlį, keisti į kitą jau nebegalės, nors kitas vadovėlis, mokytojų požiūriu, ir bus geresnis“, – dėstė L. Juknienė.

Mokytojų profsąjungos atstovė teigė, kad kai kuriems mokymo dalykams yra du vadovėlių tipai, bet nėra padaryta analizė, kuris jų tinkamesnis.

Mieliau linkę atsisveikinti

Tačiau čia palyginti smulkmena, nes yra ir kitų bėdų, kurių per daug nesistengiama akcentuoti.

Tai psichologinio spaudimo atvejai iš įstaigos vadovybės, kurį neretai patiria mokytojai ir būna net priversti išeiti iš darbo.

„Kalbame apie patyčias tarp mokinių, o visa tai egzistuoja ir suaugusiųjų pasaulyje, tik tai įvardijama psichologiniu mobingu ir tai egzistuoja kai kuriose ugdymo įstaigose. Šių metų sausį Klaipėdoje buvo atleisti du darbuotojai, teisme jie bylą laimėjo, tačiau vadovas lengva ranka išmokėjo išeitines. Yra problema, kad vadovai su jiems nepalankiu, nors ir labai gerai dirbančiu darbuotoju mieliau linkę atsisveikinti negu klausyti pastabų apie esamas problemas“, – teigė L. Juknienė.

Kalbame apie patyčias tarp mokinių, o visa tai egzistuoja ir suaugusiųjų pasaulyje.

Visur trūksta lankstumo

Pastarieji mokslo metai buvo išskirtiniai tuo, kad bendrojo lavinimo mokyklose padaugėjo specialiųjų poreikių vaikų.

Mokinių klasės yra centralizuotai suformuojamos iki rugsėjo 1 d.

Tačiau ne visiems vaikams iki šios datos yra nustatomi specialieji poreikiai, ypač tai aktualu pradinėse klasėse.

„Tarkime, jei mokinių su specialiaisiais poreikiais nėra, suformuojamas maksimalus klasės komplektas – 24 mokiniai. O paskui paaiškėja, kad su specialiaisiais poreikiais tarp jų yra 5 ar 6 vaikai. Tokiu atveju klasėse mokinių turi būti mažiau. Bet pagal esamas tvarkas pergrupuoti klasių nebegalima ir mokytojams labai sudėtinga dirbti“, – lankstumo stoką, sprendžiant tokias problemas, akcentavo L. Juknienė.

Švietimiečių profsąjungos atstovė neslėpė, kad darbas su specialiųjų poreikių vaikais yra labai sunkus.

„Pavyzdžiui, Skandinavijoje tokios praktikos atsisakoma. O jei tokių vaikų atsiranda, tai klasėse mokinių yra mažiau. Pas mus, deja, situacija kita, nors problema turi būti sprendžiama labai greitai per kelias dienas, tačiau čia lankstumo trūksta“, – apgailestavo L. Juknienė.

Kokybę lemia lankomumas

Pasak L. Juknienės, pastaraisiais metais pabrėžiama, kad moksleiviai vis prasčiau moka matematiką.

Tą parodė ir šių metų abitūros egzaminas, kurio rezultatų pagerinimui buvo nuspręsta visiems abiturientams pridėti po 10 balų.

L. Juknienė atkreipė dėmesį, kad mokėjimo lygį labai lemia mokinių lankomumas.

Esą pasitaiko, kad moksleivis praleidžia trečdalį tam tikro dalyko pamokų ir paskui tikisi išlaikyti egzaminą.

„Susiduriame su tuo faktu. Mokinys praleidžia 30 proc. pamokų, bet nori turėti gerą pažymį ir išlaikyti egzaminą. Ar tai įmanoma, didelis klausimas. Manau, ir tėvai turėtų apie tai susimąstyti. Tenka susidurti su atvejais, kai tėvai pareiškia, kad šeima išvyko į kelionę, ir paskui vos ne mokytojas lieka kaltas, kad vaikui neatsiuntė užduočių. Teko domėtis situacija užsienio mokyklose, ten lankomumo problemų nėra. Pas mus kartais tėveliai mano esantys geresni specialistai nei dalyko mokytojai. Norėtųsi, kad mokytojas būtų labiau vertinamas“, – kalbėjo L. Juknienė.