Aikštėje, artėjant spektakliui, renkasi žmonės. Nematyti scenos, kolonėlių, kitos technikos. Nėra ir aktorių. Gal nieko nebus? Regėjimo lauko pakraštyje pasirodo vyras, ant peties nešdamasis rąstą. Veiksmas prasideda.
2024-ieji – Dainų šventės metai. Tarpukariu prasidėjusi Kaune, kitąmet Lietuvos dainų šventė švęs savo 100-metį. Švęsime ir mes visi, dainingieji lietuviai. Kaip teigia Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, tai tokia gentis, kuriai būtina kartkartėmis susirinkti ir kartu padainuoti. Tam, kad suprastume, kas esame.
1933 m. Panemunėje pulkininkas inžinierius Domininkas Grabys įsigijo ir su šeima įsikūrė viename iš naujai pastatytų vasarnamių. 1938 m. inžinierius architektas Stasys Kudokas Žaliakalnio šlaite pasistatė itališko stiliaus vilą. D. Grabys 1942 m. žuvo Gorkio lageryje, Kudokai 1944-aisiais pasitraukė į Vokietiją, o 1949-aisiais apsigyveno JAV.
„Man daug kas sako, kad Kauną atradau ir jį įsimylėjau tik dėl to, kad mačiau jo gražiąją pusę. Nemanau“, – sako filmo apie projekto „Kaunas 2022“ metus režisierė Rūta Vederytė. Antros kartos vilnietę sužavėjo pats Kaunas, į kurį ji pradėjo žiūrėti kitomis akimis.
Tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą, nebe naujiena parduotuvėje, viešajame transporte ir gatvėje girdėti rusiškai kalbančius žmones. Ne vienam Lietuvoje tai sukelia prisiminimus apie išgyventą sovietmečio traumą
„Ilgainiui, kai kurios scenos tampa piešiniais, kai kurie pavadinimai – dainomis, o kai kurių dainų tekstai – neoniniais užrašais“, – sakė Filipas Markiewicz, kurio paroda „Ultrasocial pop“ pradės „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ uždarymo savaitgalį.
„Tikriausiai dėl to, kad kėlėme sau beprotiškus tikslus, mums pavyko tiek daug pasiekti. Mito istorija pradėjo savo kelionę po miestą, dabar jis jau gyvena savo gyvenimą ir mane tai džiugina“, – sako Rytis Zemkauskas, programos „Kauno – Europos kultūros sostinė 2022“ Kauno mito kūrybinės komandos vadovas. Jo iniciatyva Kaunas šiandien turi mitą ir mitinį personažą – Kauno Žvėrį.
Lapkričio pabaigoje Kaunas perleis kultūros sostinės titulą kitiems Europos miestams. Uždarymo renginiu „Sutartis“ baigsis šiuolaikinio miesto mito trilogija, lydėjusi per visus šiuos metus. Vis dėlto „Sutarties“ kompozitorė Zita Bružaitė įsitikinusi – jei tik norėsime, mitas su 2022-aisiais nesibaigs.
„Meno kūrinio negalima vertinti pagal trumpalaikį efektą – tai ne ledų porcija, kurią suvalgęs iškart gali pasakyti, ar buvo skanu, ar ne“, – sako Gediminas Šeduikis, trečiosios šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalies „Sutartis“ režisierius.
Nuo gegužės vidurio Kauno centriniame pašte veikiančią parodą „1972-ieji. Pramušti sieną“ ekspertai laiko būtinąja Europos kultūros sostinės programos stotele. „Tai galimybė vienoje vietoje pamatyti pilkojo amžiaus panoramą“, – teigia parodos muzikinės dalies kuratorė kompozitorė Zita Bružaitė. Rugpjūtis – paskutinis ekspozicijos veikimo mėnuo.