Kuprinės tapo ne tik žygeivių ir karių atributu, bet ir jaunimo. Jos pakeitė ir net garbaus amžiaus ponių rankines. Visa tai lemia laikmetis, nors garsusis mados istorikas Aleksandras Vasiljevas teigia, kad brandi moteris su kuprine atrodo mažų mažiausia juokingai, ką jau bekalbėti apie eleganciją. Bet kalba ne apie tai. Žmonės, nešiojantys kuprines, nesuvokia savo gabaritų. Todėl greta jų esantiesiems nuolat iškyla sunkumų viešajame transporte, siauresniuose koridoriuose ir šiaip minioje. Kai kuprinę užsidėjęs žmogus pasisuka, nušluoja viską aplinkui save. Kai stebiu tokias dažnai pasikartojančias situacijas, jos man primena nebyliojo kino epizodą. Iš tiesų, norėjau paprašyti miesto autobusų vairuotojų garsiai pranešti keleiviams, kad kuprines į šią transporto priemonę derėtų įsinešti rankose.
Raimonda
Nesuprantu tokio elgesio
Gyvenu Žvejybos uosto rajone ir nuolat matau prie požeminių konteinerių kažkieno paliekamus šiukšlių maišus. Niekaip nesuprantu, kodėl žmonės taip elgiasi. Juk dabar konteinerių dangčiai būna švarūs. Kodėl kasdien kas nors kitas turi išmesti svetimas šiukšles. Panašiai stebina tie, kurie prie konteinerių palieka nebereikalingas kėdutes vežioti vaikus automobiliais. Kas galėtų pasakyti, kodėl kaimynai taip elgiasi? Ir kaip atpratinti nuo tokio elgesio?
Antanas
Telefonai nenutyla
Po daugelio metų išsiruošiau į teatrą. Pakeliui kelis kartus patikrinau, ar išsijungiau telefoną. Dar kartą tai padariau prieš pat prasidedant spektakliui. Mintyse pati savęs klausiau, ar gali būti, kad kažkieno telefonas suskambės spektaklio metu. Žinoma, būtent taip ir atsitiko. Ir būtent tuo metu, kai veiksmas scenoje pasiekė kulminaciją. Tada supratau, kad teatre reikėtų elgtis kaip mokykloje – paimti iš visų telefonus, o grąžinti juos jau išeinant. Kitaip skambučiai ir toliau trikdys aktorius ir nervins žiūrovus.
Žaneta
(be temos)
(be temos)
(be temos)