Sisteminga politika

Šią savaitę visuomenei ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pristatytas dokumentas – išsamiausias nepriklausomas tyrimas, pasakojantis apie šimtų deportuotų Ukrainos vaikų maršrutus, kuriais jie buvo išvežti į Rusiją, ir atskleidžiantis šio nusikaltimo schemą.

Vaikų iš Ukrainos deportaciją Rusijos valstybės institucijos pradėjo vykdyti iškart po Krymo okupacijos 2014 m., o masinė ji tapo 2022 m. vasarį. Šiuos veiksmus inicijavo Vadimiras Putinas ir valdžios institucijos, siekdamos rusifikuoti jaunuosius ukrainiečius.

„Rusijos veiksmai dėl priverstinio Ukrainos vaikų įvaikinimo ir readoptacijos yra karo nusikaltimai, jie sisteminiai ir tikslingi, – pristatydama ataskaitą sakė Ukrainos vicepremjerė europinei ir euroatlantinei integracijai, teisingumo ministrė Olga Stefanišina. – Ši ataskaita rodo, kad Rusijos valdžios institucijos ne tik manipuliuoja vaikų likimais, bet ir sąmoningai naikina jų ukrainietišką tapatybę.“

Anot tyrimą pristačiusios Ukrainos prezidento iniciatyvos „Bring Kids Back UA“ operatyvinės direktorės Darijos Zarivnajos, Jeilio ataskaitoje išsamiai aprašomi nusikaltimai, kurie anksčiau nebuvo užfiksuoti tokiu mastu. „Įvaikinimo politika nėra laikina. Iš ukrainiečių vaikų rusų šeimose atimta galimybė sužinoti tiesą apie savo kilmę, o kontaktai su tikraisiais giminaičiais visiškai uždrausti“, – sakė ji.

Laukia nauji orderiai?

Ataskaitoje nurodoma, kad nuo 2022 m. gegužės iki 2023 m. kovo buvo priimti Rusijos įstatymų pakeitimai, kurie suteikė prorusiškai valdžiai okupuotoje Ukrainoje ypatingus įgaliojimus veikti vaikus. Be okupacinės valdžios pareigūnų, tai ir medicinos, švietimo ir socialinių įstaigų vadovai.

Tyrime įvardijami keturi Rusijos valdžios atstovai, kurių atžvilgiu jau pakanka įrodymų, kad TBT išduotų naujus arešto orderius. Tai vadinamosios „Luhansko liaudies respublikos“ vadovas, partijos „Vieningoji Rusija“ narys Leonidas Pasečnikas, vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ lyderis Denisas Pušilinas, jo patarėja ir vaiko teisių ombudsmenė Eleonora Fedorenko, partijos „Vieningoji Rusija“ generalinės tarybos vicesekretorė, Valstybės Dūmos vicepirmininkė Ana Kuznecova.

Tyrimo autoriai sudarė kiekvieno šioje ataskaitoje nurodyto vaiko bylas. Pranešime pateikta informacija bus perduota Ukrainos generalinei prokuratūrai ir TBT Prokuroro biurui.

Ataskaitoje dokumentuota priverstinė deportacija, perauklėjimas, įvaikinimas ir vaikų iš Ukrainos perdavimas globai gali būti laikomi karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui pagal tarptautinę teisę ir kodifikuotą TBT Romos statutą. Jeilio tyrėjai pažymi: nors šie veiksmai patys savaime negali būti vieninteliu pagrindu baudžiamajam kaltinimui genocidu, kartu su kitais įrodymais jie gali būti pagrindu kaltinimui genocidu pagal Romos statutą. Be to, ataskaitoje dokumentuoti veiksmai gali disonuoti su Rusijos, kaip Vaiko teisių konvencijos valstybės dalyvės, įsipareigojimais.

Skuba natūralizuoti

Jeilio tyrimo autoriai 20 mėnesių stebėjo ir nustatė 314 Rusijos deportuotų ukrainiečių vaikų. 148 iš šiame sąraše esančių vaikų buvo įtraukti į Rusijos įvaikinimo duomenų bazes, 42 iš jų jau įvaikinti, paimti į globos namus arba jiems buvo paskirti rusų globėjai. Dar 166 vaikai apgyvendinti rusų šeimose.

Jeilio tyrėjai daro prielaidą, kad dauguma ar net visi ataskaitoje nurodyti vaikai buvo natūralizuoti kaip Rusijos piliečiai.

Vaikai buvo nuvežti mažiausiai į 21 Rusijos regioną, kur jie apgyvendinti su Rusijos piliečiais arba patalpinti į vaikų įstaigas ir įtraukti į Rusijos vaikų įvaikinimo duomenų bazes. Visi ataskaitoje identifikuoti vaikai buvo iš Luhansko ir Donecko sričių, tik vienas vaikas iš Mariupolio.

Jeilio tyrėjai daro prielaidą, kad dauguma ar net visi ataskaitoje nurodyti vaikai buvo natūralizuoti kaip Rusijos piliečiai.

Išvežti iš Ukrainos, vaikai pirmiausia buvo perkeliami į įvairius tarpinius punktus Rusijos teritorijoje, įskaitant keturis laikino apgyvendinimo punktus ir mokyklas Kursko ir Rostovo srityse. Čia jie buvo verčiami dalyvauti prorusiškose perauklėjimo programose.

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad daugelį grįžimo kliūčių nulėmė Maskvos veiksmai: Rusija perdavė vaikus pažeisdama tarptautinę teisę, jų neužregistravo Tarptautiniame Raudonojo Kryžiaus komitete, sukūrė teisinių kliūčių, dėl kurių sunkiau nustatyti vaikų tapatybę, slepia jų kilmę.

Detalūs įrodymai

Agentūros, valdančios Rusijos duomenų bazes, vėliau apribojo prieigą prie duomenų bazių. Tyrimui svarbūs duomenys, įskaitant vaikų iš Ukrainos anketos duomenis, Rusijos žiniasklaidos pranešimus apie vaikų išgabenimą iš Ukrainos, jų globos ir įvaikinimo reklamą, pranešimai apie Rusijos pilietybės suteikimą, buvo pašalinti iki šių metų rugpjūčio 15 d.

Tai nesutrukdė ataskaitos autoriams nustatyti kiekvieno deportuoto vaiko maršrutą, konkrečius lėktuvus, kuriais gabenami vaikai, nuotraukas; valstybinės ir nevalstybinės organizacijos, teisines procedūras, kurias Rusija taiko įvaikinant ar perduodant globoti Ukrainos vaikus.

Ataskaitoje pateikiami faktai iš konkrečių vaikų istorijų, neatskleidžiant jų tikrųjų tapatybių. Mergaitė, įvardijama kaip Maša, buvo paimta iš Luhansko našlaičių prieglaudos ir apgyvendinta pas Rusijos piliečius 2022 m. spalį. Vika pasakojo nenorėjusi būti apgyvendinta su Rusijos piliečiais, bet manė, kad jei ji atsisakytų, jos jaunesnieji broliai ir seserys būtų atskirti nuo jos ir apgyvendinti internatinėje mokykloje. Ataskaitoje minimi atvejai, kai broliai ir seserys buvo išskiriami.

Glebas buvo paimtas kartu su 233 kitais vaikais iš internatinės mokyklos Donecke 2022 m. vasarį ir apgyvendintas pas Rusijos piliečius. Berniukui buvo pasakyta, kad jis apgyvendintas laikinai. Glebas prisipažino svajojantis grįžti į Ukrainą, tačiau neturi artimųjų. Liubovė buvo šokiruota sužinojusi, kad į Rusiją išvežta ne laikinai, bet iki sulauks pilnametystės.

Ataskaitoje pabrėžiama: Rusija ir toliau vaikų iš Ukrainos atžvilgiu vykdo prievartinio įvaikinimo ir globos programą, nurodo konkrečius žingsnius, kaip šie nepilnamečiai galėtų būti grąžinti į Ukrainą.

„Praėjęs laikas apsunkina pastangas nustatyti ir grąžinti vaikus. Maži vaikai gali neprisiminti detalių, susijusių su gyvenimu Ukrainoje. Tarp šiame tyrime identifikuotų vaikų, jauniausias į šią programą buvo įtrauktas būdamas dvejų metų, dabar jam apytikriai jau ketveri.  Vyriausias vaikas, kuriam buvo septyniolika metų, dabar yra 19–20 metų", – pabrėžia tyrėjai.