Neurologė Erika Galvanauskaitė savo ateitį siejo su gimtaisiais Šiauliais, tad gavusi darbą vietos ligoninėje labai apsidžiaugė. Deja, džiaugsmą aptemdė nežmoniškas darbo krūvis, ir nesibaigiantys viršvalandžiai. Moteris pasakojo, kad dėl specialistų trūkumo ji ir kolegos dirbo beveik be poilsio.

„Mes turėdavome dirbti viršvalandžius ir jų labai daug, dešimtim, šimtais valandų, kas tikrai neatitiko nei darbo kodekso reikalavimų, nei apskritai sveiko proto reikalavimų, kiek žmogus gali dirbti ir kokį krūvį pakelti“, – pasakojo neurologė E. Galvanauskaitė.

LNK stop kadras.

Tad ligoninėje išdirbusi 4,5 puse metų gydytoja nusprendė išeiti. Sako, kad nelengvą sprendimą priėmė dėl ligoninės administracijos neveiksnumo.

Anot moters, niekas nesiėmė keisti prastos situacijos. Dalindavo tik tuščius pažadus, kad neva netrukus ateis naujų specialistų. Deja, laikas bėgo, o žadėti rezidentai taip ir nepasirodė.

„Man atrodo, kad administracija padarė per mažai, kad mus išlaikytų. Daugelis iš mūsų nereikalavo kažkokių stebuklų, tiesiog norėjom normalių darbo sąlygų. Jeigu to neįmanoma padaryti, uždarykim skyrių, laikinai uždarykim, kad mes galėtumėm pailsėti“, – tęsė E. Galvanauskaitė.

Neseniai darbą ligoninėje baigė kitas jaunas specialistas, gydytojas gastroenterologas.

Tiesa, jam administracija neištesėjo kitokių pažadų. Ligoninė buvo įsipareigojusi nupirkti naują endoskopinio ultragarso aparatą būtiną platesnių apimčių paslaugoms, tačiau jo taip ir neįgijo.

„Buvo sutarta, kad bus tam tikros priemonės perkamos. Mes labai daug laiko skyrėme mokslams. Investavome savo pinigus keliaudami po pasaulį ir mokydamiesi tas intervencijas atlikti“, – kalbėjo gastroenterologas Justas Birutis.

LNK stop kadras.

Iki kol bus nupirktas aparatas gydytojas prašė sumažinti jo darbo krūvį ligoninėje. Situacijai nepasikeitus gastroenterologas panoro minimalaus krūvio arba išeiti visai. Tad ligoninė pati nutraukė darbo sutartį.

Tiesa, mediką nustebino toks drastiškas ligoninės sprendimas. Esą dar ir purvais apdrabstė, sakydami, kad aparatas reikalingas tik gydytojo užgaidoms tenkinti.

„Toks požiūris į darbą ir darbo organizavimą ir parodo tuos pasisakymus, kad aš, kaip gydytojas, meluoju ir kažkokias netesybas darau, bet yra dokumentai, kurie parodo kitą tiesą“, – teigė J. Birutis.

Maža to, kad jauni gydytojai nebedirbs Šiaulių ligoninėje, jie dar privalės grąžinti jų rezidentūros studijoms savivaldybės skirtas lėšas.

Neurologei buvo išmokėti 36 tūkst. eurų, gastroenterologui – 16 tūkst. eurų už įsipareigojimą pilnu etatu atidirbti dešimt metų. Abu medikai tiek neišdirbo.

„Ligoninė privalo informuoti savivaldybę ir grąžinti lėšas, paskaičiuotas proporcingai to darbuotojo dirbtam laikui ir darbo krūviui. Tai yra užklausta savivaldybės, kiek jie ten priskaičiuos ir kiek savivaldybė reikalaus iš ligoninės“, – aiškino Šiaulių ligoninės teisės skyriaus specialistas Valdas Miežinys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Savivaldybė dar skaičiuoja likutį, tačiau medikams reikės grąžinti ne po vieną tūkstantį eurų.

Tiesa, abu žada bylinėtis teisme, nes esą ir ligoninė nevykdė savo įsipareigojimų.

„Nors sutartyje nėra parašyta, kokiomis sąlygomis turėčiau dirbti tuo etato krūviu, manau, kad protingumo kriterijus irgi turi būti ir normalios sąlygos užtikrintos“, – teigė E. Galvanauskaitė.

„Šiaip ar taip, pinigų suma yra labai didelė. Mes jau žinome, kad tai nebus keli šimtai eurų ir, blogiausiu atveju, juos reikės grąžinti“, – sakė J. Birutis.

Jauni gydytojai neatmeta galimybės ateityje dar sugrįžti į Šiaulių ligoninę, tik esą kitomis sąlygomis arba dirbant kitai administracijai.