Dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui kreipėsi Vyriausybė.

Jai abejonių kilo dėl įstatymo nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams daro informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Anot Vyriausybės, teisinis reguliavimas privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, tuo metu minėtame įstatyme neaišku, ar neigiamą poveikį nepilnamečiams daro abu elementai – LGBTIQ šeimos sampratos skatinimas ir šeimos vertybių niekinimas – drauge ar gali būti taikomi ir atskirai.

Kreipimesi taip pat nurodoma, kad į nepakankamą įstatymo aiškumą dėmesį atkreipė ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2023 metų sausio 23 dienos sprendime byloje Macatė prieš Lietuvą.

Strasbūro teismas pripažino, kad taikydama minėtą įstatymo nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.

Jis konstatavo, kad Lietuvoje galiojanti įstatymo norma pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnį, saugantį saviraiškos laisvę.

„EŽTT nustatė, kad aptariama įstatymo norma nesuderinama su demokratinei visuomenei būdingomis lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos sąvokomis“, – tvirtinama kreipimesi į KT.

Vyriausybės teigimu, draudimas skleisti viešąją informaciją, tos pačios lyties asmenų santykius vaizduojančią kaip iš esmės lygiaverčius skirtingų lyčių santykiams, ne tik neatitinka būtinumo kriterijaus, bet ir paneigia Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves.

Vyriausybė pernai siūlė Seimui šią nuostatą išbraukti iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, tačiau parlamentas šią iniciatyvą atmetė.

Kaip BNS anksčiau sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, jei būtų pripažinta, kad minėta nuostata prieštarauja Konstitucijai, ji būtų laikoma negaliojančia ir negalėtų būti taikoma.

Anot jos, daugiau aiškumo teisinėje sistemoje galėtų atsirasti net ir tuo atveju, jei KT nuspręstų, kad įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai – tokiu atveju būtų pateiktas išaiškinimas, kuriuo institucijos ir vadovautųsi priimdamos sprendimus.

Pernai priimtoje nutartyje EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, apribodama N. Macatės knygos „Gintarinė širdis“ leidybą.

Dabar jau mirusios rašytojos N. Macatės byloje EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.

Knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių jos platinimą sustabdė.

Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu – minėta įstatymo nuostata.