Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su „Skycop“ advokatu Nerijumi Zalecku.

– Dėl ko vėluoja skrydžiai gruodį, jei aktyvusis kelionių sezonas, kai oro uostai būna pilni, jau yra pasibaigęs?

– Dažniausiai tai lemia oro sąlygos, pavyzdžiui, per didelis sniego kiekis arba nespėjimas tinkamai nuvalyti lėktuvo tako. Taip pat tai gali būti susiję su lėktuvų nuleidimo procedūromis arba padidėjusiu keleivių srautu, nes daug kas keliauja per atostogas, o lėktuvų tiesiog nepakanka, todėl skrydžiai vėluoja.

– Kiek tokie vėlavimai yra pagrįsti, o kiek dėl jų kaltos pačios oro bendrovės?

– Čia kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai. Pirma, reikia išsiaiškinti, ar aviakompanija yra atsakinga, ir jei taip, kokia atsakomybė jai tenka. Paprastai oro linijos nėra atsakingos, jei skrydis vėluoja dėl blogų oro sąlygų arba kitų force majeure situacijų, pavyzdžiui, jei lėktuvą apgadina žaibas. Tačiau dažnai aviakompanijos gudrauja ir teigia, kad kaltos oro sąlygos, nors iš tikrųjų jų nebuvo, o aviakompanijos nenori mokėti kompensacijos. Tokiais atvejais, jos stengiasi sumažinti išmokas arba jų visiškai išvengti.

– Kitas dalykas – keleivių atsakomybė. Kartais žmonės nusiperka atskirus bilietus su per trumpu persėdimo laiko tarpu, todėl pavėlavus pirmam lėktuvui nespėja į antrą. Kiek tai priklauso nuo oro linijų, o kiek – nuo pačių keleivių?

– Rekomendacija būtų nepirkti dviejų atskirų bilietų, o rinktis vieną su bendru užsakymu ir garantuotu persėdimu. Tokiu atveju, jei keleivis nespėtų į kitą skrydį, jis galėtų gauti kompensaciją. Tačiau jei nusipirkti bilietai yra atskiri, o žmogus nespėjo persėsti dėl per mažai numatyto laiko, kompensacija nebus mokama.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Bet kaip dažnai žiemą pasitaiko tokios situacijos?

– Žiemos ir vasaros sezonai, iš esmės, yra labiausiai probleminiai laikotarpiai, nes tai atostogų metas, kai daug kas keliauja. Ir iš tikrųjų, lėktuvų neužtenka, trūksta įgulų, taip pat ir kapitonų, dėl ko skrydžiai dažnai vėluoja. Tai gana dažna problema, kai keleiviai gali reikalauti kompensacijos.

– Bet vis dėlto, kalbant apie lėktuvų, įgulų ar kapitonų trūkumą, situacija per metus gerėja ar blogėja?

– Atrodo, kad situacija nelabai gerėja – problema išlieka ir metai iš metų vis dar yra daug skundų bei teismų sprendimų. Pavyzdžiui, teismai jau yra nusprendę, kad net piloto liga ar mirtis nėra priežastis nemokėti kompensacijos. Kitaip tariant, aviakompanijos turi užtikrinti pakankamą personalo kiekį, kad skrydžiai vyktų laiku, nepriklausomai nuo aplinkybių.

Svarbiausia taisyklė – išsaugoti visus bilietus ir kvitus, ypač, jei dėl vėlavimo teko patirti papildomų išlaidų.

– Kalbant apie keleivius, ką daryti, jei skrydis vėluoja žiemą, ir kaip dažnai pavyksta gauti kompensaciją? Ką reikia įrodinėti ir kokius įrodymus būtina surinkti?

– Visų pirma, svarbiausia taisyklė – išsaugoti visus bilietus ir kvitus, ypač, jei dėl vėlavimo teko patirti papildomų išlaidų. Pavyzdžiui, jei keleivis pirko maistą ar papildomą transporto paslaugą, būtina išsaugoti kvitus. Kartais lėktuvas gali būti nukreiptas į kitą oro uostą, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Rygą, ir jei keleivis turėjo išsinuomoti automobilį ar užsisakyti autobusą, šių išlaidų kvitai taip pat yra svarbūs. Be to, būtina išsaugoti visus su skrydžiu susijusius dokumentus: įlaipinimo kortelę, bilietus ir bet kokius kitus įrodymus, kad skrydis buvo užsakytas. Dėl įvykusių vėlavimų galima kreiptis tiesiogiai į aviakompaniją, į advokatus ar į specializuotas įmones, kurios padeda išspręsti tokius klausimus.

Kaip sakoma, kiekvienas turi veiksmų laisvę ir gali pats spręsti, ką jam daryti. O kaip dažnai pavyksta atgauti kompensaciją, priklauso nuo oro linijų. Yra tokių, kurios kompensacijas moka geranoriškai, tačiau dažnai pasitaiko ir tokių, kurios bando gudrauti. Ypač tai būdinga oro linijoms, kurios nėra iš Europos Sąjungos šalių – jos žino, kad yra sunkiau pasiekiamos, todėl kartais stengiasi išsisukti, sakydamos, kad kompensacija nepriklauso.

– Kaip apskaičiuojamos kompensacijos ir kiek maksimaliai galima atgauti?

– Keleivis gali gauti kompensaciją nuo 250 iki 600 eurų, priklausomai nuo skrydžio atstumo: už skrydžius iki 1500 km priklauso 250 eurų, tarp 1500 ir 3500 km – 400 eurų, už didesnius nei 3500 km skrydžius – 600 eurų. Be to, keleiviui gali būti kompensuojamos papildomos išlaidos, tokios kaip pamestas bagažas ir pan.

– Svarbiausia šioje situacijoje yra nepasiduoti. Jei skrydis vėlavo, svarbu įdėti pastangų – surinkti visus reikalingus dokumentus ir kreiptis į oro bendrovę.

– Be abejo, aviakompanijos dažnai vilkina procesą. Jos gali pareikalauti pildyti specialią kompensacijos paraiškos formą, tačiau dažnai pasitaiko, kad tos formos surasti neįmanoma. Tokiu atveju žmogui tenka arba savarankiškai ieškoti būdų arba prašyti pagalbos.