Mikas Posingis gimė 1887 metais, Klaipėdos krašte, Voveriškių kaime.

Gamtininkas mėgėjas, vienas pirmųjų paukščių žieduotojų Lietuvoje Ventės rago švyturio pastate su šeima gyveno nuo 1924 iki 1944 metų.

Iš pradžių būsimas paukščių žieduotojas mokėsi staliaus ir baldžiaus amato Tilžėje.

Gyvendamas Mediškiemyje, Katyčių apylinkėse, dalyvavo lietuvininkų draugijos „Vainikas“ veikloje.

Pirmojo pasaulinio karo metu jis pateko į Vokietiją, kur dirbo laivų statytoju, meistravo baldus.

1916 m. M. Posingis susituokė su Elze Šturm. 1921 m. jiems gimė dukra Ilzė, po metų – sūnus Hansas Georgas.

Iki 1924 m. pradžios šeima gyveno Greifsvalde, Priešakinėje Pomeranijoje. Tais pačiais metais M. Posingis persikėlė į Lietuvą ir įsidarbino Ventės rago švyturio prižiūrėtoju.

Stebėdamas paukščius, jis ėmė bendradarbiauti su 1901 m. Rasytėje įkurta ornitologine stotimi.

1930 m. Ventės rage įkūrus ornitologinę stotį, jis pats pradėjo žieduoti paukščius, iš pradžių vokiškais, o vėliau ir lietuviškais žiedais.

Antrojo pasaulinio karo metu M. Posingis atsidūrė Danijoje. Sūnus buvo pašauktas į Vokietijos kariuomenę.

1944 m. spalio mėnesį atsitraukiant Vermachto kariuomenei, M. Posingis su šeima persikėlė į Rasytę. Tačiau netrukus su karo Rytų Prūsijos bėgliais pasitraukė Poleską, o toliau – į Lidzbarką.

Vėliau patekęs į Riugeno salą, M. Posingis buvo paimtas į nelaisvę.

Priverstinių darbų stovykloje jis gyveno 2,5 metų.

Iš nelaisvės Posingius išvadavo Rasytės paukščių stebėjimo stoties direktorius E. Šiucas, kuris M. Posingį pakvietė dirbti į Moggingeno pilį, kur pokaryje buvo perkelta Rasytės paukščių žiedavimo stotis.

Jį įdarbino staliumi ir ūkio reikalų pagalbininku. Netrukus M. Posingis sunkiai susirgo, po operacijos sveikata trumpam pagerėjo, bet galutinai nepagijo.

M. Posingio sūnus kare dingo be žinios. 1951 m. stotyje kilo gaisras, M. Posingį ištiko širdies smūgis, vėliau jis stipriai persišaldė.

M. Posingis mirė 1951 m. sausio 10 d. Vyras palaidotas prie Alpių kalnų, Miogingemo kaime.