Tyrimo duomenimis, pasitikėjimą „aušriečių“ lyderiu R. Žemaitaičiu reiškė 45 proc., o premjeru G. Palucku – 49 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų.

Naujausia apklausa rodo, kad 4 procentiniais punktais išaugo ir teigiamą nuomonę apie Seimo pirmininką Saulių Skvernelį (palankiai vertino 52 proc., nepalankiai – 38 proc.) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderį Ramūną Karbauskį (palankiai vertino 38 proc., nepalankiai – 48 proc.) turinčių respondentų.

Taip pat 3 procentiniais punktais išaugo europarlamentaro Virginijaus Sinkevičiaus (palankiai vertino 47 proc., nepalankiai – 33 proc.), „Nemuno aušros“ atstovės, parlamentarės Agnės Širinskienės (palankiai vertino 44 proc., nepalankiai – 42 proc.) bei visuomenininko Andriaus Tapino (palankiai vertino 44 proc., nepalankiai – 42 proc.) vertinimai.

Tuo metu per paskutinį mėnesį 3 procentiniais punktais sumažėjo teigiamai europarlamentarą Aurelijų Verygą (palankiai vertino 39 proc., nepalankiai – 47 proc.) vertinančių apklaustųjų.

Nepalankiausiai vertinamas iš politikos pasitraukęs G. Landsbergis

Tarp nepalankiausiai lapkričio mėnesį gyventojų įvertintų politikų rikiuojasi iš politikos pasitraukęs buvęs konservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis (76 proc. nepalankiai ir 15 proc. palankiai) bei Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis (72 proc. nepalankiai ir 18 proc. palankiai).

Taip pat tyrime dalyvavę Lietuvos gyventojai nepalankiausiai lapkritį įvertino buvusią premjerę Ingridą Šimonytę (70 proc. nepalankiai ir 22 proc. palankiai), europarlamentarą Petrą Gražulį (65 proc. nepalankiai ir 23 proc. palankiai) bei Lietuvos deleguotą eurokomisarą Andrių Kubilių (64 proc. nepalankiai ir 23 proc. palankiai).

Tuo metu tarp palankiausiai apklaustųjų įvertintų visuomenės veikėjų ir toliau pateko kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus (palankiai 81 proc., nepalankiai 11 proc.) ir dabartinis šalies vadovas G. Nausėda (palankiai 73 proc., nepalankiai 20 proc.).

Daugiau nei pusė apklaustųjų teigiamai teigė vertinantys ir buvusią prezidentę Dalią Grybauskaitę (palankiai 57 proc., nepalankiai 35 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką Saulių Skvernelį (palankiai 52 proc., nepalankiai 38 proc.) bei Vyriausybės vadovą Gintautą Palucką (palankiai 49 proc., nepalankiai 34 proc.).

Kitus šiame tyrime vertinamus politikus bei visuomenės veikėjus gyventojai įvertino labiau nepalankiai nei palankiai.

Sociologė: R. Žemaitaičio rinkėjų emocijos nuslūgo

„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė sako, kad kritęs gyventojų pasitikėjimas R. Žemaitaičiu yra visiškai natūralus. Pasak jos, šio politiko ir jo vadovaujamos partijos elektorato nuslūgo.

„Iš karto po Seimo rinkimų tiek Remigijaus Žemaitaičio, tiek jo vadovaujamos „Nemuno aušros“ reitingai šoktelėjo. Tačiau tai galima laikyti emocine reakcija į rinkimų rezultatus. Dabar vertinimas grįžo į stabilesnę padėtį, yra panašus į tokį, koks buvo anksčiau“, – Eltai aiškino R. Ališauskienė.

Tačiau nebūtinai tas palankesnis vertinimas išsilaiko ilgai.

Visgi „Baltijos tyrimų“ direktorė neatmeta, kad įtakos smukusiam „aušriečių“ lyderio vertinimui galėjo turėti ir chaosas formuojant Ministrų kabinetą.

„Kažkiek įtakos galėjo padaryti ministrų skyrimas – ne tik oponentų, priešininkų ar koalicijos partnerių kalbos, bet ir paties Remigijaus Žemaitaičio komunikacijos indėlis, jo siūlymai, vieno ar kito kandidato nepatvirtinimas, jų keitimas“, – nurodė ji.

Didesnis palankumas G. Paluckui gali būti trumpalaikis

Tuo metu kalbėdama apie tai, kas galėjo lemti 9 procentiniais punktais išaugusį palankumą premjerui G. Paluckui, R. Ališauskienė akcentuoja viešojoje erdvėje padidėjusį matomumą.

„Gintauto Palucko matomumas pastarąjį mėnesį buvo kur kas didesnis, nes jau buvo aišku, kad į premjerus eis būtent jis. Be to, kai po rinkimų yra formuojama Vyriausybė, natūraliai premjero kėdę užimsiančiam politikui gyventojai pasitikėjimą skiria tarsi avansu“, – aiškino „Baltijos tyrimų“ direktorė.

„Tačiau nebūtinai tas palankesnis vertinimas išsilaiko ilgai“, – pridūrė ji.

ELTOS nuotr.

Partiniai reitingai: LSDP susigrąžino turėtą gyventojų palankumą

Praėjus mėnesiui po Seimo rinkimų, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) susigrąžino anksčiau turėtą gyventojų palankumą – šią politinę jėgą lapkričio pabaigoje tikino palaikantys 18 proc. „Baltijos tyrimų“ apklausoje dalyvavusių respondentų. Lyginant su lapkričio mėnesio pradžia, europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamų socialdemokratų reitingas padidėjo 4 proc. punktais.

Toliau partinių reitingų lentelėje rikiuojasi R. Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“. Lapkričio 20–gruodžio 1 dienomis Eltos užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad šią partiją palaikytų 13,5 proc. apklaustųjų, kai ankstesniuose reitinguose tokių respondentų buvo 15 proc.

Tuo metu mažiausias valdančiosios koalicijos partneris – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – rikiuojasi trečioje vietoje. Seimo pirmininko S. Skvernelio vadovaujamą partiją lapkričio pabaigoje palaikė 11,7 proc. respondentų, kai mėnesio pradžioje tokių apklaustųjų buvo 10,4 proc.

Savo ruožtu ketvirtoje reitingų pozicijoje esanti, šią kadenciją opozicijoje dirbanti TS-LKD lapkričio pabaigoje sulaukė 10,8 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų simpatijų. Ankstesniuose reitinguose tokių gyventojų buvo 9,9 proc.

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi R. Karbauskio vadovaujama LVŽS, už kurią balsuotų 6,7 proc. apklaustųjų (lapkričio pradžioje – 7,5 proc.), bei Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis, kurį Seimo rinkimuose palaikytų 3,8 proc. respondentų (lapkričio pradžioje – 5,1 proc).

Už Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) balsuotų 2,8 proc. apklaustųjų (lapkričio pradžioje – 2 proc.), Lietuvos regionų partiją – 2,7 proc. (lapkričio pradžioje –1,8 proc.), Darbo partiją – 2,6 proc. (lapkričio pradžioje – 2,5 proc.), partiją „Laisvė ir teisingumas“ – 2,3 proc. (lapkričio pradžioje – 1,2 proc.), Laisvės partiją – 1,7 proc. (lapkričio pradžioje – 2,2 proc.), Lietuvos žaliųjų partiją 1 proc. (lapkričio pradžioje – 1,1 proc.), Nacionalinį susivienijimą – 0,8 proc. (lapkričio pradžioje – 0,8 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungą (centristus, tautininkus) – 0,2 proc. (lapkričio pradžioje – 0,2 proc.).

Penktadalis (21 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad Seimo rinkimuose nedalyvautų arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.

ELTOS nuotr.

Sociologė: porinkiminėms emocijoms nuslūgus, situacija reitingų lentelėje nusistovėjo

Savo ruožtu R. Ališauskienė naujausius partinius reitingus sieja su „nuslūgusiomis porinkiminėmis emocijomis“. Sociologė atkreipia dėmesį, kad socialdemokratai lyderiaujančią poziciją reitingų lentelėje susigrąžino po to, kai pradėjo aiškėti naujosios Vyriausybės kontūrai.

„Šis tyrimas vyko formuojant Vyriausybę, kai jau buvo aiškiau, kas bus premjeras ir aiškėjo, kokie ministrai bus. Ir turbūt truputį mažiau dėmesio viešoje erdvėje buvo skirta ir V. Blinkevičiūtės apsisprendimui nepremjerauti. Turbūt todėl socialdemokratų reitingas ir atsistatė į priešrinkiminį laikotarpį“, – svarstė R. Ališauskienė.

„Ankstesni reitingai signalizavo labiau porinkiminę reakcija į rinkimų rezultatus. O dabar jau nusistovėjo tokia labiau įprasta situacija, kuri panašesnė į priešrinkiminę“, – akcentavo ji.

Sociologės nestebina tai, kad šiuo metu visuomenės nuomonės apklausoje pirmąsias pozicijas užima trys valdančiosios partijos. Anot jos, tokia tendencija įprasta, nes ir ankstesniais atvejais, kai valdančiosios koalicijos pradėdavo darbą, gyventojų palankumas kurį laiką išlikdavo aukštas.

„Valdančios partijos dar nespėjo nuvilti tų žmonių, kurie už jas balsavo. Taigi, jeigu rinkimai vyktų dabar, jų rezultatai būtų labai panašūs kaip spalio mėnesį“, – teigė R. Ališauskienė.

Apklausa vyko 2024 metų lapkričio 20–gruodžio 1 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (18 metų amžiaus ir vyresnių), apklausa vyko 115 atrankos taškų.

Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.