Kęstutis Budrys – pirmą kartą Briuselyje kaip Lietuvos užsienio reikalų ministras.
K. Budrys Briuselyje prisistatė skambiai. Pranešė, kad Lietuva parengė Rusijos hibridinių veiksmų suvaldymo strategiją – kokį atkirtį NATO ir Europos Sąjunga turi duoti rusams dėl jų sabotažų: Vakaruose kartojasi sprogimai, gaisrai, gadinami laidai, vamzdynai, iš Lietuvos siųstos lėktuvuose savaime užsidegti turėjusios siuntos.
Atgrasymo būdas yra bausti ir aiškiai komunikuoti, kad bausime ir turime priemonių tam padaryti.
Jau net Vakarų šalių žvalgybos vadai viešai kalba, kad rusai su sabotažais visai nutrūko nuo grandinės.
„Atgrasymo būdas yra bausti ir aiškiai komunikuoti, kad bausime ir turime priemonių tam padaryti. Tai, ką mes siūlome – kad ES strategija, atsakant į hibridines atakas, remtųsi baudimu“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras K. Budrys.
Lietuvos siūlomas atsakas – iki NATO 5-ojo straipsnio aktyvavimo, kai viena NATO šalis prašytų viso NATO aljanso pagalbos apsiginti nuo rusų. Yra ir kitų priemonių.
„Strateginių dilemų kūrimas Rusijai – kaip išnaudojimas visų legalių instrumentų, kuriuos turime. Imtinai, pavyzdžiui, NATO formate iki 5-ojo straipsnio aktyvavimo, jeigu ta hibridinė ataka jau yra tokio masto, kad prilyginama konfliktui“, – aiškino prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
Strategine dilema vadinamas priešininkui labai skausmingas sprendimas, kai Rusija jau svarstytų, ar tęsti. Kokias strategines dilemas siūlo Lietuva, nebus viešinama.
„Mes siūlome tam tikras priemones, kaip įvertinti, kas būtų paveiku Rusijos pusei, kaip sukelti poveikį, kuris darytų žalą. Galiausiai tai lemtų sprendimus permąstyti iš naujo: ar tikrai mums verta eiti ir kažką sudeginti, nes jei ES sureaguos vieningai ir padarys mums poveikį kitose srityse, gal to neverta daryti“, – svarstė užsienio reikalų ministras.
Nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios kalbama, kad Vakarai tebeturi rusams skausmingų sprendimų. Pavyzdžiui, visiškai uždaryti Europos Sąjungos sienas rusams, stabdyti rusų ar rusiškų krovinių tranzitą per Vakarus.
Kol kas Europos Sąjunga kalba apie jau tradicines sankcijas rusams ir jų partneriams.
„Užsienio reikalų ministrai priims 15-ąjį sankcijų paketą dėl Ukrainos. Į jį įtrauktas sankcijų taikymas šešėliniam rusų laivynui. Taip pat sankcijos Šiaurės Korėjos pareigūnams, Kinijos bendrovėms“, – pranešė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
Tačiau priimant naujas sankcijas, numatoma vis daugiau išimčių ankstesnėms.
Kol kas palankiai Lietuvos planą vertina kitos Baltijos šalys, Lenkija, Čekija, Švedija, Rumunija. Jei planas NATO ar Europos Sąjungoje nebūtų patvirtintas vienbalsiai, Lietuva norėtų, kad planą taikytų ir mažesnė Vakarų šalių grupė.
„Kritiniu atveju, jei nepavyktų, galima kalbėti, kad tas priemones taiko šalys bendramintės. Tačiau pasikartosiu, tikslas yra kolektyvinis NATO ir ES atsakas“, – sakė A. Skaisgirytė.
„Ne viskas yra NATO dėžėse. Turėtų ir ES iš savo pusės imtis veiksmų ne tik stiprindama atsparumą, bet ir siekdama paveikti Rusijos elgesį“, – akcentavo K. Budrys.
Gali susidaryti įspūdis, lyg dokumentas specialiai pataupytas efektyviam Gintauto Palucko Vyriausybės startui užsienyje. Rusijos hibridinių atakų suvaldymo strategiją rengė praėjusi konservatorių Vyriausybė su ministru Gabrieliu Landsbergiu. Strategija rudenį pristatyta Valstybės gynimo tarybos nariams, tačiau paviešinta ir Vakarams pristatoma tik dabar.
(be temos)
(be temos)