Pereiti į pagrindinį turinį

Savivaldybės planai populiariame Vilniaus rajone sukėlė pyktį: kiek kainuos gyventojams

Vilniaus savivaldybė siekia išsaugoti paveldu laikomą Šnipiškių medinę architektūrą. Ateityje čia, esą, turėtų kurtis verslai, kavinės, toliau kilti mediniai pastatai. Tačiau plėtotojai tokią miesto valdžios viziją peikia. Naujiems statiniams, anot jų, kelią užkerta aukšti paveldosaugos reikalavimai, O vietiniai gyventojai esą nepajėgs rasti pinigų griūvančioms medinėms troboms tvarkyti.

Vienoje pusėje – dangoraižiai ir Vilniaus miesto centras, o visai greta – XIX amžių menantys mediniai pastatai.

Ši sostinės Šnipiškių rajono dalis gyventojų dažnai vadinama Šanchajumi. Lapkritį rajonui suteiktas dar vienas pavadinimas – Medinės Šnipiškės. Išplėstos ir saugomos paveldo teritorijos ribos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

„Saugomas lėtas gyvenimo būdas, gatvių tinklas, kai kurie želdynai, išlikusios istorinės sklypų ribos“, – teigė Vilniaus vyriausioji architektė Laura Kairienė.

Planų, kaip išsaugoti rajoną, būta ir anksčiau. Norėta medinius namukus iškelti į Pavilnių regioninį parką. Tačiau dabartinė vizija – apleistus medinius pastatus rekonstruoti, o plėtotojus kviečia kurti naują medinę architektūrą.

„Tuose sklypuose, kur nebus vertingųjų savybių esančių pastatų, bus galima kurti naujus pastatus. Kodėl negalėtume susitarti, ar tai būtų šiuolaikinė medinė architektūra, kaip daro danai, norvegai“, – kalbėjo L. Kairienė.

Tikimasi, kad Medinėse Šnipiškėse kursis verslai, įvairios kavinės, nauji mediniai gyvenamieji namai. Plėtotojai tokią viziją vadina utopine, nes paveldosaugos ir priešgaisriniai reikalavimai esą užkerta kelią bet kokiai naujai statybai.

„Jeigu kažkoks plėtotojas pirko žemės sklypus, tikėdamasis ten pastatyti 4, 5 ar 6 aukštų pastatus, kurie būtų atitikę galiojančius teisės aktus, teritorijų planavimo dokumentus, jis tikrai nestatys, nes bet kokia statyba bus nuostolinga“, – nurodė „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka.

„Citus“ investicijų direktorius Šarūnas Tarutis antrina. Jis sako, kad šios miesto dalies laukia bent 20 metų stagnacija.

„Pagal naujuosius planus statyba sumažėja daugiau nei perpus šioje vietoje. Kitaip sakant, vystytojai galės pastatyti bent dvigubai mažiau būstų toje vietoje, kur mes visą laiką planavome“, – aiškino Š. Tarutis.

Priduria, kad dėl nepatrauklių reikalavimų šiame rajone kris žemės sklypų kainos. Tai reikš, kad čia gyvenantiems parduoti namus tiesiog neapsimokės. Išeitis – namo rekonstrukcija, tačiau ji kainuotų daugiau nei naujo namo statyba.

LNK stop kadras

„Tie gyventojai, kurie ten gyvena, o didžioji jų dalis yra vis dėlto tie, kurie realiai gyvena nepritekliuje, vyresnio amžiaus žmonės, kurie neturi šildymo, šildosi malkomis, briketais, iš ko jie prikelinės Šnipiškes?“ – klausė „Ober-Haus“ generalinis direktorius.

Savivaldybė tikina gyventojų vienų nepaliksianti. Finansuos didžiąją dalį būsto tvarkybos darbų.

„70 proc. intensyvumu savivaldybė saugomoms teritorijoms finansuoja šiuos objektus. Tai yra kaip tik galimybė laisviau jiems pajudėti iš tos status quo situacijos“, – tikino Vilniaus vyriausioji architektė.

Vis dėlto likusią dalį dengti turėtų patys gyventojai. Plėtotojai tikina, kad Medinių Šnipiškių idėja graži, tačiau jos įgyvendinimas prastas.

„Užsienyje yra pavyzdžių, kuomet nacionalizuojami tokie kvartalai, iš žmonių išperkama gera kaina, žmonėms leidžiama kažkur įsigyti turtą, miestas perima šią vietą, steigia kavines, dirbtuves, trumpalaikio apgyvendinimo įstaigas. Čia jau turi miestas dalyvauti su savo kapitalu“, – kalbėjo Š. Tarutis.

Iš ko jie prikelinės Šnipiškes?

Kritikos Šnipiškių vizijai pažėrė ir vicemeras Vytautas Mitalas.

„Jeigu mes uždarome miesto augimą centre arba jį labai labai pristabdome neturėdami aiškių argumentų, visi plečiasi į miesto pakraščius arba net už Vilniaus miesto ribos, ilgainiui reikalauja gerų mokyklų, gerų kelių, viskam pinigų nėra“, – šnekėjo V. Mitalas.

Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras sako, kad nereikia norėti, jog Šnipiškių rajonas atsigautų per kelerius metus.

„Sapiegų rūmai irgi 20–30 metų kol atgijo, ir tai dar ne visai. Daugelis kitų objektų po truputėlį, po gabaliuką, vieną kitą žingsnį ir susikuria“, – teigė V. Bezaras.

Vis dėlto sutinka, kad trūko diskusijų, tinkamos komunikacijos. Dalis plėtotojų jau kreipėsi į teismą, nes apie naujus reikalavimus nebuvo informuoti. Savivaldybė tikina, kad reikalavimai dar tik bus tvirtinami, o su plėtotojais žada susitikti ir ieškoti tinkamiausio sprendimo.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
ech, trūksta zuoko

jo meravimo laikais į savaitę po vieną kitą sukūrendavo
1
0
Xl

Vertingiausi yra lauko tulikai...
0
0
....

Svarbiausia protingai padegti ir sukurenti tuos medinius lauzus, o namu pristatyti tai jau atsiras kas gali Pasakeles durniams.
2
0
Visi komentarai (3)

Daugiau naujienų