Ukrainą užpuolusi Rusija smarkiai plečia ginklų gamybą. NATO valstybės, anot jo, dar darao nepakankamai, kad tai atsvertų. “Turime stiprinti gynybos pramonę ir plėsti gamybą. Būtinos papildomos gamybos linijos ir pamainos, nes gaminame nepakankamai karinių prekių, kad apsisaugotume ilguoju laikotarpiu, – kalbėjo M. Ruttė. – Dar turime laiko pasirengti ir sustiprinti savo atgrasymą, kad išvengtume karo   NATO teritorijoje. Tačiau turime veikti dabar“.

Spaudimo šia kryptimi M. Ruttė tikisi ir iš būsimojo JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris per pirmąją savo kadenciją grasino, kad JAV išstos iš NATO, jei sąjungininkai neatidėliotinai neskirs gynybai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto. „Jis norės, kad darytume daugiau, ir jis yra teisus. Turime daryti daugiau“, – pažymėjo M. Ruttė. Apskritai Europos sąjungininkės šiuo metu skiria gynybai 2 proc. BVP. Tačiau po 4–5 metų esą gali kilti problemų dėl atgrasymo, jei nebus skiriama daugiau.

M. Ruttė nepasakė, ar jo, nuomone, reikėtų NATO gynybos išlaidų tikslą padidinti iki 3 proc. BVP ar dar daugiau. Sprendimas dėl to turėtų būti priimtas iki NATO viršūnių susitikimo kitą birželį. Pastaruoju metu būta pranešimų, kad D. Trumpas gali reikalauti iš europiečių 5 proc. išlaidų.