Beveik kasdien Ispanijos pakrančių apsaugos tarnyba išgelbsti laivą, kuriuo į salas, esančias prie šiaurės vakarų Afrikos pakrantės, plaukia dešimtys Afrikos migrantų.

Dėl šio antplūdžio Atlanto vandenyno salynas jaučiasi vis labiau Madrido ir Briuselio paliktas likimo valiai.

P. Sanchezas antradienį pradeda trijų dienų kelionę po pagrindines problemines šalis – Mauritaniją, Gambiją ir Senegalą.

Kol kas nežinoma, kokias paskatas jis galėtų joms pasiūlyti – ypač Mauritanijai, pagrindiniam migrantų išvykimo punktui, kur jis lankėsi prieš šešis mėnesius, – kad paskatintų šios šalies valdžios institucijas dėti daugiau pastangų užkertant kelią migrantams išplaukti į jūrą.

Kanarų salų regiono vadovas Fernando Clavijo, kuris penktadienį susitiko su P. Sanchezu, sakė, kad, jo nuomone, „daugiau kaip 150 000 pabėgėlių“ yra pasirengę išplaukti iš Mauritanijos pakrantės.

Jis paragino Europos Sąjungą prisiimti dalį atsakomybės, „kad Kanarų saloms nereikėtų vienoms prisiimti viso Europos migracijos spaudimo“. „Galiausiai tai spaudimas Europai, nes jie atvyksta į Europą, į Ispaniją, o ne tik į Kanarų salas“, – sakė jis.

Kanarų salos ir Ispanija paprastai būna tik pirmoji Vakarų Afrikos migrantų stotelė, nes iš čia jie paprastai keliauja į kitas Europos šalis, ypač Prancūziją.

Laukiama migrantų rekordo

Per pastaruosius metus atvykstančiųjų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – nuo šių metų sausio 1 iki rugpjūčio 15 dienos salas pasiekė 22 304 migrantai, t. y. 126 proc. daugiau, nei per tą patį 2023 metų laikotarpį, kai jų buvo 9 864, rodo Vidaus reikalų ministerijos duomenys.

Migrantų skaičius išaugo visoje Ispanijoje: iki rugpjūčio vidurio atvyko 31 155 migrantai, t. y. 66,2 proc. daugiau nei prieš metus, kai jų buvo 18 745.

Nesena patirtis rodo, kad ši augimo tendencija tik stiprės, nes rudenį prasideda geresnės oro sąlygos plaukioti Atlanto vandenyse.

Nors praėjusiais metais buvo užfiksuotas rekordinis 39 910 atvykėlių skaičius, tačiau dabartinis lygis rodo, kad 2024 metais bus pasiektas naujas rekordas, o tai patvirtina, kad Atlanto vandenyno kelias į Kanarų salas yra pagrindinis migrantų srautas, nepaisant jo klastingumo.

Šis maršrutas yra ypač pavojingas dėl stiprių srovių, kasmet jame žūsta ir dingsta tūkstančiai žmonių, kurie bando jį įveikti perkrautomis, dažnai išvis netinkamomis plaukti valtimis.

Problema – nelydimi nepilnamečiai

Tačiau tai ne vienintelė pietų Ispanijos dalis, kur padaugėjo atvykėlių. Pastarosiomis savaitėmis jų skaičius smarkiai išaugo ir mažame Seutos anklave.

Šiaurės Afrikos pakrantėje esanti Seuta ir kitas panašus anklavas Melilja jau seniai traukia nuo smurto ir skurdo Afrikoje bėgančius žmones, kurie ieško prieglobsčio kirsdami vienintelę Afrikos sausumos sieną su ES.

Šiose teritorijose pagrindinė problema – nelydimi nepilnamečiai, kurie kerta sieną vieni ir negali būti teisėtai išsiųsti atgal, o jų buvimas daro įtaką Ispanijos vidaus politikai.

Nors už suaugusius migrantus finansiškai atsakinga centrinė valdžia, jaunesniais nei 18 metų migrantais rūpinasi regionai, kuriuose jie apgyvendinti. Dėl to pasienio regionus masiškai užplūdo daugybė nepilnamečių, kuriais jie turi rūpintis.

Kanarų salose regioninė valdžia šiuo metu rūpinasi 5 100 nepilnamečių užsieniečių, nors jos centrai pajėgūs priimti tik 2 000. Panaši padėtis yra ir Seutoje.

Siekdama išspręsti šią problemą, P. Sanchezo vyriausybė liepą bandė prastumti parlamente imigracijos įstatymo pataisą, kuri suteiktų jai teisę paskirstyti nepilnamečius visiems 17-ai Ispanijos regionų.

Tačiau dešinioji Liaudies partija, kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“ ir Carleso Puigdemont‘o griežtosios linijos Katalonijos separatistų partija „JxCat“, kuri taip pat yra prieš nelegalią imigraciją, blokavo įstatymo projekto svarstymą.

Penktadienį susitikęs su P. Sanchezu, F. Clavijo užsitikrino tik naują pažadą skirti 50 mln. eurų, t. y. tokią pačią sumą, kokią salos gavo per pastaruosius dvejus metus, ir toli gražu ne 150 mln. eurų, kuriuos, jo teigimu, salų administracija jau išleido šiais metais.