„Šiai dienai galima konstatuoti, kad Lietuva turi šimtametę istoriją Karaliaučiaus srityje ir su Karaliaučiaus sritimi. Mums svarbūs procesai vyko neatsiejamai kalbant apie prekybinius ryšius, apie lietuvių buvimą tose teritorijose, apie knygnešius, apie spaustuves“, – interviu „15min“ pirmadienį sakė K. Budrys.

„Tai yra mūsų istorijos dalis ir jos ištrinti nepavyks mūsų kaip istorijos“, – teigė jis.

Praėjusią savaitę paskelbta, kad Rusijos Kaliningrado srityje, Tolminkiemyje, esantis rašytojo, vieno iš lietuvių literatūros pradininkų Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus pervadintas į Literatūros muziejų.

Reaguodamas į tai prezidentas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „X“ teigė, kad tai yra „nepriimtinas bandymas perrašyti istoriją“ ir kad „Karaliaučius niekada netaps Kaliningradu!“.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, komentuodamas G. Nausėdos reakciją dėl K. Donelaičio muziejaus, pareiškė, kad Lietuva yra nedraugiška Rusijai valstybė ir turi „teritorinių pretenzijų“.

„Su tuo sieti mūsų neva teritorines pretenzijas kažkam tai yra manipuliatyvu, bet tų manipuliacijų mes matėm ne vieną ir ne dvi“, – teigė K. Budrys.

Karaliaučiaus miesto pradžia – vokiečių ordino Karaliaučiaus pilis, XIII amžiaus viduryje pastatyta prūsų sembų gyvenvietėje Tvankstoje. Gyvenvietė buvo pavadinta Čekijos karaliaus Pršemislo II Otakaro garbei Kunigsbergu, vėliau – Kionigsbergu (Karaliaus kalnu).

Karaliaučiaus pavadinimas nuo XVI amžiaus vartotas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos lietuvių raštijoje. 

1946 metais Sovietų Sąjunga miestą pervadino Kaliningradu SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko Michailo Kalinino garbei.