Penki metai iki pensijos ir Viktoro antros pakopos pensijų fonde prikapsėjo 50 tūkst. eurų.

„Kol kas rezultatai pakankamai geri“ – sakė verslininkas Viktoras Voroncovas.

Geri, bet ne tiek, kad užtikrintų pragyvenimo lygį, kokį Viktoras turi dirbdamas. Tad vyras dar papildomai investavęs į nekilnojamąjį turtą ir dukros išsilavinimą.

„Čia juokinga. Kaupi, kaupi ir galų gale gauni labai nedidelę dalį prie pensijos“, – piktinosi V. Voroncovas.

Reikia išlaikyti antrą pensijų pakopą, bet reikia pakeisti taisykles.

V. Voroncovas neabejoja: antros pakopos pensijų sistemą reikia keisti.

„Reikia išlaikyti antrą pensijų pakopą, bet reikia pakeisti taisykles“, – tikino verslininkas.

O ilgai laukti nereikės. Nepraėjus nė 100 darbo dienų socialinės apsaugos ir darbo ministrė jau turi pasiūlymus.

I. Ruginienė teigia, kad jos tikslas didinti antros pensijų pakopos pasitikėjimą ir lankstumą. Pirmiausia, atsisakant automatinio įtraukimo į kaupimą.

„Siūlome automatinį įtraukimą keisti kvietimu prisijungti prie antros pakopos. Siūlome pereiti prie savanoriškos sistemos, kuomet žmogus bus pakviestas ir galės apsispręsti, kuriame fonde kaupti ir ar išvis nori kaupti“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Ruginienė.

A. Ufarto/ELTOS nuotr.

Šešerius metus kaupiančiam V. Voroncovui atrodo kitaip.

„Įtraukimas turi būti privalomas, dėl to, kad galvoti apie savo senatvę mes dar nepripratome“, – teigė verslininkas.

Lietuvos bankas šiemet įspėjo, kad senatvėje nesišviečia prisidurti daugiau. Dabar dešimt dirbančiųjų išlaiko tris pensininkus, bet ateityje išlaikys šešis.

Tačiau ministrei demografinė našta pečių nespaudžia.

„Neriščiau šito klausimo su demografine situacija“, – sakė I. Ruginienė.

„Kol kas mes matome, kaip minčių kratinį, kurio teiginiai prieštarauja vienas kitam“, – kalbėjo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.

„Demografiniai trendai nėra teigiami, gimstamumo jie irgi nepaskatins, vadinasi, senatvėje turime būti susikaupę papildomą lėšų kiekį“, – aiškino VU ekonomistas Algirdas Bartkus.

Ministerija siūlo, kad visi kaupiantieji galėtų atsiimti dalį sukauptų lėšų:

– Tačiau tik vieną kartą per gyvenimą ir tik iki 25 proc. ką esi sukaupęs.

– Kieno fonde nedidelė suma ir iki pensijos likę vos penki metai, galės atsiimti visą sukauptą sumą.

Tiesa, mainais už atsiimtas lėšas teks susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM).

„Kalbame apie tai, kad sistema turi būti panaši į pensijos kaupimą, o ne banko sąskaitą, kur padedi pinigus ir tiek“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

„Dalį lėšų žmonės atsiims, jeigu bus 25 proc. nuolatinis atsiėmimas, tai reiškia, kad reikia nuolat turėti laisvų lėšų, nes neaišku, kas ateis ir sugalvos pinigus pasiimti“, – kalbėjo T. Gudaitis.

Konstitucinis Teismas pernai pasakė, kad turi būti sudaryta galimybė pasiimti pinigus ir nesulaukus pensijos dėl svarbių priežasčių.

Ministrė priežastis jau apmąstė ir siūlo tik dėl sveikatos, pavyzdžiui, netekus dalies darbingumo, ar susirgus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šiais atvejais atsėmus lėšas grąžinti GPM jau nereikėtų.

„Jei visi masiškai pasiims pinigus, antra pakopa praranda prasmę, labai didelė dalis investavimo paremta mastu, kai daug investuojama. Kai liks mažiau lėšų, lėšų rizikingumas išaugs“, – tikino A. Bartkus.

Kurių atnaujintos kaupimo sąlygos visai netenkins, galės iš antros pakopos pasitraukti. Per vadinamą 12 mėnesių langą, žmogus galės išsiimti tik tą sukauptą dalį, kurią pats sumokėjo, ir kiek paaugo investicijų grąža.

„Paprastai sakant, ką įmokėjai ir ką uždirbai, tiesiog tą sumą pasiimsi“, – paaiškino I. Ruginienė.

O valstybės biudžeto dalies nebus galima atsiimti. Šie pinigai jau tektų „Sodrai“ ir už juos būtų „nupirkta“ papildomų apskaitos vienetų.

„Vidutiniškai 43 proc. sumos sudaro dalyvių savo lėšomis įmokėtos įmokos“, – sakė I. Ruginienės patarėja Jekaterina Navickė.

„Žmogus vėl stumiamas į „Sodrą“ ir jam siunčiama žinutė, kad pensija priklausys tik nuo „Sodros“. Mes šitaip suprantame siūlymą“, – teigė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas.

Visi kaupiantys ir toliau nuo atlyginimo mokėtų 3 proc., bet nebetektų valstybės įmokos iš biudžeto. Šių pinigų reikia gynybai.  

„Kiekvienas kaupėjas turės mokestinę lengvatą, kurią susigrąžins per kasmetinį deklaravimą“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Siūlymams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.