Smūgis milžinams

Prieš dvi savaites kinų startuolis „DeepSeek“ pristatė dirbtinio intelekto (DI) modelį „R1“. Šį pirmadienį „Apple Store“ parduotuvėje ši programėlė aplenkė amerikietiškąjį „ChatGPT“ ir tapo geriausiai vertinama nemokama programa.

Žinia, kad kiniškas pokalbių robotas pranoksta amerikietišką analogą, sukėlė technologijų rinkoje tikrą, nors ir nekatastrofišką, sukrėtimą. Pirmadienį technologijų milžinų akcijų vertė krito: JAV lustų gamintojos „Nvidia“ akcijos trumpam smuko net 17 proc., Europos lustų gamintojo ASML – 9,7 proc., „Microsoft“ ir „Meta“ akcijos prarado apie 4 proc. vertės. Europoje taip pat nukentėjo tokių bendrovių kaip „Siemens Energy“, gaminančios įrangą duomenų centrams, arba Nyderlandų ASML, kuriančios mašinas greičiausiems lustams gaminti, akcijų vertė, atitinkamai nukrito 19 ir 8 proc.

Įtampą pakurstė tai, kad duomenys apie „DeepSeek“ „stebuklą“ išplatinti praėjus vos kelioms dienoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas triumfuodamas paskelbė planą investuoti 500 mlrd. dolerių į DI sritį ir per ketverius metus užtikrinti JAV lyderystę.

Be to, kiniškoji versija įrodė, kad DI gali veikti ir be brangių amerikietiškų vaizdo plokščių, kurių eksportas į Kiniją uždraustas. Tai buvo laikoma esminiu amerikiečių pranašumu prieš kinus.

JAV technologijų bendrovių biuruose šiomis dienomis tvyro nerimas. Samas Altmanas, „OpenAI“ generalinis direktorius tinkle X išliko santūriai optimistiškas. „DeepSeek R1“ yra įspūdingas modelis, – rašė jis. – Akivaizdu, kad pateiksime dar geresnių modelių, be to, labai džiugu sulaukti naujo konkurento!“ Tačiau uždaruose pokalbiuose S. Altmanas renkasi kitokius žodžius, teigia naujienų agentūra „Bloomberg“.

Marko Zuckerbergo grupėje „Meta Group“, anot Vakarų žiniasklaidos pranešimų, taip pat suburta speciali komanda „DeepSeek“ analizei. Jos tikslas – geriau suprasti modelio struktūrą ir galimybes. Tokias darbo grupes „Meta“ pasitelkia vertindama ir kitų konkurentų modelius.

Piktdžiuga ir nerimas

Pasaulio žiniasklaidoje pasipylė nuostabą keliančių komentarų. Amerikiečiai dar tik planuoja tapti lyderiais ir investuoti milžinišką sumą, kai tuo metu Kinijos startuolis – kaip pats teigia – vos už 10 mln. dolerių sukūrė galingą DI modelį, pranokstantį amerikietiškąjį „ChatGPT“.

„DeepSeek“ atlieka daugelį funkcijų, būdingų vakarietiškiems konkurentams, – kuria dainų tekstus, padeda rengti asmeninio tobulėjimo planus ar siūlo vakarienės receptus pagal šaldytuve esančius produktus. Esminis skirtumas – visa tai kinai siūlo nemokamai.

„Staiga visi aukšti vertinimai gali tapti nepagrįsti, o JAV prezidento D. Trumpo didieji pažadai investuoti dar 500 mlrd. dolerių į DI plėtrą gali prarasti savo reikšmę rinkoje“, – teigė „RoboMarkets“ kapitalo rinkos strategas Jürgenas Molnaras.

„DeepSeek“ siūlo išskirtinį produktą, keliantį grėsmę JAV aukštųjų technologijų pramonei. Vašingtono sankcijos atsigręžia bumerangu – apribojimai skatina kinų technologines inovacijas. Pasaulis nebūtinai turi likti priklausomas nuo amerikietiškojo DI. Kai „OpenAI“ ir „Google“ slepia savo DI paslaptis, svarbiausi „DeepSeek“ nustatymai yra vieši – tai galėtų tapti DI revoliucija, naudinga ne tik keliems milijardieriams“, – tai tik kelios citatos iš įvairių Europos leidinių, kurių autoriai vargiai slepia savotišką pasitenkinimą dėl smūgio, kurį JAV technologijų milžinams sudavė startuolis iš Kinijos.

Rizikos kapitalo investuotojas Marcas Andreessenas pavadino „DeepSeek“ vienu iš nuostabiausių technologinių proveržių, kuriuos jam tekę matyti.

Analitikai pradėjo svarstyti galimus padarinius: kas nutiks, jei vartotojai masiškai atsisakys mokamų DI versijų, kaip tai paveiks lustų pramonę? Koks likimas laukia „Nvidia“, dėl išaugusios lustų paklausos tapusios brangiausia pasaulio įmone?

Atsidavęs algoritmams

Kartu su analize imta aiškintis, kas gi tas žmogus, sukėlęs DI revoliuciją – 2023 m. gegužę „DeepSeek“ įkūręs Liang Wenfengas?

1985 m. pietinėje Guangdongo provincijoje gimęs L. Wenfengas informatikos ir inžinerijos mokslus studijavo Hangdžou – mieste, laikomame didžiųjų Kinijos interneto bendrovių meka.

Kitaip nei jo bendramoksliai, L. Wenfengas nenuėjo dirbti pas rinkos lyderius, o išsinuomojo kuklų butą ir ilgas naktis praleido prie kompiuterio, eksperimentuodamas su startuolių idėjomis. Po kelių nesėkmingų bandymų jis atsidūrė finansų sektoriuje ir įkūrė rizikos draudimo fondą, kuriame investicinius sprendimus priimdavo tik algoritmas. Ilgainiui jo „High-Flyer“ sparčiai išaugo ir galiausiai valdė beveik 13 mlrd. eurų vertės turtą.

Kaip vėliau pasakojo pats L. Wenfengas, jis mažai domėjosi turto kaupimu ir verslo plėtra – sprendimus dėl investicijų jis buvo patikėjęs algoritmams.

Tą pačią dieną, kai „DeepSeek“ išleido savo naujausią modelį, L. Wenfengas dalyvavo uždarame Komunistų partijos simpoziume.

Šiandien „DeepSeek“ komandą sudaro daugiausia jauni Kinijos universitetų absolventai. Pasak „Forbes“, įmonė teikia pirmenybę techninėms galimybėms, o ne tradicinei darbo patirčiai, todėl komandoje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai su nauju požiūriu į DI vystymą. Kinijos darbo paieškos platformoje „Zhipin“ prieš kelias dienas įmonė ieškojo 66 darbuotojų, o siūlomas bazinis atlyginimas svyruoja nuo 1 500 iki beveik 12 tūkst. eurų per mėnesį.

Prigimtinė nuodėmė

Savaitei įpusėjus eurofija dėl R1 ėmė slūgti.

Ekspertai patikino, kad Vakarų įmones laidoti dar anksti – nepaisant didesnio efektyvumo, „DeepSeek“ vis tiek reikia šiuolaikinių technologijų ir didelių skaičiavimo pajėgumų. Aukščiausios klasės lustų kinams neabejotinai prireiks kuriant kitos kartos modelius. Juolab kad intensyvi konkurencija DI rinkoje vers juos nuolat būti žingsniu priekyje konkurentų.

Darrellas Etheringtonas iš technologijų investuotojo „Omers Ventures“ pripažino, kad „DeepSeek“ yra įspūdingas, tačiau JAV produktai ilgainiui taip pat galėtų pasinaudoti Kinijos modelio naujovėmis. „Tokios bendrovės kaip „OpenAI“, „Anthropic“ ir kitos (taip pat ir jų atvirojo kodo atitikmenys, pavyzdžiui, „Meta Llama“) gali integruoti ir integruos šias įžvalgas į savo metodus, o to rezultatas bus reikšmingas išteklių taupymas esamose technologijų grandyse“, – žiniasklaida citavo D. Etheringtoną.

Kita kliūtis kelyje į pasaulinį pripažinimą gali būti pati „Kinijos įmonės“ etiketė. Daugelyje Vakarų šalių tai nėra geriausias būdas užsitarnauti pasitikėjimą.

Pasitikėjimą R1 sumažino tai, kad jis neįveikė politologijos egzamino: paklausus apie įvykius Tiananmenio aikštėje ar uigūrų padėtį Sindziange, jis ėmė siūlyti pakalbėti kitomis temomis.

Pasigirdo abejonių, kad norėdami pakenkti JAV kompanijoms, „DeepSeek“ slepia tikruosius programos sukūrimo kaštus, tad šis proveržis tėra Kinijos psichologinė operacija – juk ir laikas pranešti apie R1 sėkmę vargu ar buvo pasirinktas atsitiktinai.

Be to, po krizės Kinijos akcijų rinkoje Vyriausybė ėmėsi veiksmų prieš tokius fondus kaip L. Wenfengo „High-Flyer“, kuris taip pat patyrė didelių nuostolių. Tačiau R1 kūrėjams konflikto su Komunistų partija pavyko išvengti. Negana to, tą pačią dieną, kai „DeepSeek“ išleido savo naujausią modelį, L. Wenfengas dalyvavo uždarame Komunistų partijos simpoziume.

Galimybė Pekinui

Kinijos partijos vadovybė seniai pripažino DI, kaip ateities technologijos, svarbą. Tai susiję ir su istorine trauma: oficialiojoje istoriografijoje pastarieji 200 metų laikomi anomalijų laikotarpiu. Kinijos ekonominį nuosmukį visų pirma lėmė tai, kad imperija praleido industrializacijos metu pasiektą technologinę pažangą.

Pekinas nenori pakartoti šios esminės klaidos. Todėl Komunistų partijos penkmečio planuose tam tikros ateities technologijos skatinamos ypač aktyviai. Autoritarinė sistema gali pasinaudoti gausiais ištekliais: nei duomenų apsaugos įstatymai, nei reguliavimo apribojimai netrukdo vienpartinei valstybei plėtoti technologijų. Siekdama savo tikslų, Vyriausybė gali naudotis universitetų ir įmonių moksliniais tyrimais daug platesniu mastu, nei tai būtų įmanoma laisvosios rinkos ekonomikoje.

Pekinas pažadėjo iki 2030-ųjų tapti pasaulio lyderiu DI technologijų srityje – ko ji pasieks, jei dabar mažais kaštais sukėlė tikrą revoliuciją?

Jaukas naivuoliams?

Technologiškai labiau išprususiems vartotojams akivaizdu: pigu ar nemokama – ne visada yra (arba niekada nėra) saugu. Skepticizmą „DeepSeek“ atžvilgiu visų pirma kelia tai, kad šio DI gimtoji kalba yra kinų.

DI atžvilgiu itin skeptiškos Italijos duomenų apsaugos institucijos, prieš dvejus metus kuriam laikui užblokavusios amerikietišką „OpenAI“ pokalbių botą „ChatGPT“, taip pat ėmėsi veiksmų prieš „DeepSeek“: trečiadienį jis laikinai tapo nepasiekiamas „Google“ ir „Apple“ programėlių parduotuvėse. Toks sprendimas priimtas, kai Italijos duomenų apsaugos institucija „Garante“ pareikalavo „DeepSeek“ paaiškinti, kokie mokymo duomenys buvo naudojami kuriant R1, kokius asmeninius vartotojų duomenis jis renka ir ar jie yra saugomi Kinijoje. „DeepSeek“ per 20 dienų turi pateikti informaciją duomenų apsaugos institucijai.

Italų reguliuotojai – nevieni. Airijos duomenų apsaugos institucijos taip pat atkreipė dėmesį, kad tie, kas parsisiunčia „DeepSeek“ programėlę, atskleidžia (ne tik įmonei, bet ir Kinijai) asmeninę informaciją. Kadangi daugelis tarptautinių technologijų įmonių turi būstines Airijoje, Airijos duomenų apsaugos komisija laikoma pagrindine ES priežiūros institucija.

Pagal naudojimo sąlygas, įmonė gali naudoti sekimo slapukus vartotojo veiksmams internete stebėti ir analizuoti prijungtų įrenginių tikslią vietą. „DeepSeek“ netgi matuoja, kokiu greičiu asmuo spausdina klaviatūra. Kadangi dauguma vartotojų tikriausiai registruojasi naudodami savo e. pašto adresą, telefono numerį arba atitinkamas „Apple“ ar „Google“ paskyras, „DeepSeek“ susidaro išsamų vaizdą apie savo vartotojų elgesį internete, o kartu ir apie jų gyvenimą.

Prie „aukso“ klodų

Kinijos įstatymai valdžios institucijoms užtikrina prieigą prie visų Kinijoje saugomų duomenų. Be to, įmonės privalo registruoti algoritmus prieš siūlydamos internetines paslaugas ir yra įpareigotos bendradarbiauti su saugumo tarnybomis.

Vyriausybė taip pat gali pasielgti kaip jau padarė su „TikTok“ įmone „Bytedance“ – įsigyti vadinamąją auksinę akciją. Taip Vyriausybė paskiria partijos atstovą į įmonės valdybą ir gali daryti įtaką jos strateginei krypčiai. Eilinio Jono Jonaičio iš Zarasų krašto duomenys gal ir nedomina Kinijos žvalgybos, tačiau nuo to negali būti apsaugoti jokie valstybės institucijų ar strateginių įmonių darbuotojai. Ar „DeepSeek“ „stebuklo“ neištiks „TikTok“ likimas, kai vis daugiau Vakarų valstybių draudžia savo pareigūnams naudotis šia programėle? Klausimas kol kas lieka atviras.

Nepaisant politinės įtakos, vis dar neaiškus ir „DeepSeek“ verslo modelis. Įmonė beveik neuždirba pinigų iš savo įrankio. DI kodą ji pateikė atsisiųsti nemokamai. Už paslaugas, veikiančias „DeepSeek“ serveryje, įmonė ima tik 5 proc. kainos, kurios „OpenAI“ prašo už panašią paslaugą „ChatGPT“.

Todėl kyla įtarimų, kad L. Wenfengas su „DeepSeek“ siekia kito tikslo – surinkti kuo daugiau duomenų. Duomenų, kurie gali būti naudojami naujam DI mokymui. Duomenų, kurie naudingi Kinijai. Ir duomenų, kuriuos gali naudoti už „DeepSeek“ stovintis rizikos draudimo fondas „High-Flyer“. Visa tai tam tikromis aplinkybėmis gali būti naudinga ir Kinijos Vyriausybei, kuri taip įgyja dar vieną didelę duomenų kolekciją savo teritorijoje, kurią gali naudoti pagal poreikį.

Marcas Benioffas, „Salesforce“ generalinis direktorius, socialiniame tinkle X rašo, kad tikrasis DI turtas slypi duomenyse ir metaduomenyse – „deguonyje, kuris varo DI potencialą. Ateities turtas? Jis slypi mūsų duomenyse. Duomenys yra mūsų naujasis auksas“.