Oslo ir Maskvos diplomatiniai santykiai smarkiai pablogėjo, kai Rusija 2022 m. vasarį įsiveržė į Ukrainą.

Norvegijos policijos saugumo tarnybos (PST) vadovė Beate Gangas sakė, kad nuo 2023 m. Europos Sąjungoje (ES) įvykdyta kelios dešimtys tokių išpuolių, tačiau jos padalinys kol kas nerado jokių Rusijos sabotažo šioje Skandinavijos šalyje įrodymų.

„Vis dėlto PST laiko tikėtina, kad Rusijos žvalgyba 2025 m. mėgins vykdyti sabotažo veiksmus prieš taikinius Norvegijoje“, – sakė ji, pristatydama metinę organizacijos grėsmių vertinimo ataskaitą.

„Tokių veiksmų tikslas būtų sustabdyti mūsų tiekimus Ukrainai arba neigiamai paveikti visuomenės nuomonę“, – pridūrė ji.

NATO narė Norvegija turi 198 kilometrų ilgio sausumos sieną su Rusija Arktyje, taip pat jūrų sieną Barenco jūroje.

NATO šalys prie Baltijos jūros praėjusį mėnesį susitiko Helsinkyje, siekdamos sustiprinti saugumą po įtariamo povandeninių kabelių sabotažo, dėl kurio daugiausia kaltinama Rusija.

„Kalbant apie valstybes, manome, kad Rusija ir toliau kels didžiausią grėsmę saugumui Norvegijoje“, – sakė B. Gangas.

Norvegijos valdžia planuoja per 2023–2030 m. laikotarpį skirti civilinei ir karinei pagalbai Ukrainai 135 mlrd. kronų (18,8 mlrd. JAV dolerių).

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios 2022 m. ši Skandinavijos šalis aplenkė Rusiją ir tapo didžiausia gamtinių dujų tiekėja Europos Sąjungai.

„Norvegijai priklausanti energetikos infrastruktūra ateinančiais metais taip pat gali būti sabotažo taikinys“, – sakoma PST metinėje ataskaitoje.

Norvegijos žvalgybos tarnybos taip pat pranešė apie „didelę“ šnipinėjimo riziką iš Kinijos, ilgainiui tik didėsiančią, taip pat iš Irano ir Šiaurės Korėjos.