Svarbiausias darbas

Vienas svarbiausių sutartyje numatytų darbų – sutvarkyti Vilkijos žydų kapines. „Kiekvienas senųjų Vilkijos kapinių paminklas – tai įspūdinga istorija, kurią verta papasakoti ateities kartoms. Tikiu, kad kartu atlikdami darbus mes labiau suprasime apie tai, kas esame. Imsimės šio darbo su didžiausia pagarba praeičiai ir viltimi ateičiai, melsdami, kad pasaulį lydėtų taika, kurios mums visiems labai reikia“, – kalbėjo V. Makūnas.

Seimo narys Emanuelis Zingeris pastebėjo, kad Lietuvoje yra didžiausia žydų paveldo koncentracija už Izraelio ribų ir tai yra didžiulė vertybė.

Organizacija „Jewish Heritage in Lita“ rūpinasi litvakų paveldo išsaugojimu ir sklaida. Tarp jos narių yra daug lietuviškų šaknų turinčių žydų. 2018 m. organizacijos viceprezidentas Jackas Lyonas kartu su Kauno rajono savivaldybe Vandžiogaloje pastatė memorialą Holokausto aukoms. Šį kartą į Lietuvą jis negalėjo atvykti, todėl stebėjo sutarties pasirašymo ceremoniją internete.

Renginyje dalyvavo Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas Mauša Bairakas, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Izraelio ambasadų dilomatai.

Svarba: Vilkijos kapinėse palaidota daug žymių žmonių, čia ilsisi ir pasaulyje garsaus rabino Hilelio Davido Trivasho palaikai. / E. Mališausko nuotr.

Įamžintas Karnovskių atminimas

Į susirinkusius kreipėsi iš JK atvykęs rabinas Mordechajus Josifas Karnovskis, kuris dėkojo merui V. Makūnui už kruopščiai prižiūrimą litvakų paveldą, ypač už giminaičių Tilės ir Leibos Karnovskių atminimo įamžinimą.

Ši sutuoktinių pora Vilkijos krašte gyveno XIX a. pabaigoje, vėliau juos likimas nubloškė į Ameriką. Į istoriją Leiba ir Tilė pateko todėl, kad įvaikino ir pastūmėjo į muzikos kelią Louisą Armstrongą. Ši istorija įprasminta džiazo klasiko vardu pavadintame Vilkijos amfiteatre, kuriame vyksta džiazo festivaliai, bendruomenės šventės.

Vilkijos kapinėse palaidota daug žymių žmonių, čia ilsisi ir pasaulyje garsaus rabino Hilelio Davido Trivasho palaikai.

Kiekvienas senųjų Vilkijos kapinių paminklas – tai įspūdinga istorija, kurią verta papasakoti ateities kartoms.

Pradžia jau padaryta

Kauno rajono savivaldybės kultūros paveldo specialistas Žilvinas Rinkšelis pabrėžė, kad Vilkijos žydų kapinės galėtų tapti įdomiu istorijos šaltiniu, padėsiančiu geriau pažinti šį kraštą ir jame gyvenusius žmones. Bendradarbiaujant su „Jewish Heritage in Lita“, JAV ir Lietuvos archyvuose pavyko rasti 1944 m. aerofotografijų, taip pat 1938 m. Vilkijos žemėvaldos planą.

Pernai į Vilkiją atvykusi savanorių grupė iš Nyderlandų „Penance & Reconciliation“ atliko paminklinių stelų valymo ir išvartytų paminklų atstatymo darbus. Viskonsino universiteto (JAV) tyrėjų grupė atliko preliminarius neinvazinius georadaro tyrimus, kurie padėjo aptikti pamatų liekanų ir po velėna pasislėpusių paminklų, tarp jų – ir kol kas seniausią šių kapinių antkapinį akmenį su įrašyta data „1799“.

Didelė diaspora

Vilkijoje žydai įsikūrė XVIII a. 1897 m. surašymo duomenimis, miestelyje gyveno 2 012 gyventojų, tarp jų – 1 431 žydų tautybės. 1915 m. caro valdžia dalį žydų ištrėmė į Rusiją. Tuo metu Vilkijoje gyveno apie 800 žydų (80 proc. miestelio gyventojų).

Nepriklausomybės metais vietos žydų bendruomenė turėjo dvi sinagogas, mokyklą hebrajų kalba, veikė žydų politinių, labdaros ir sporto organizacijų skyriai.

Vokiečiams okupavus Lietuvą, 1941 m. birželio pabaigoje Vilkijoje buvo įsteigta vokiečių komendantūra, kuriai vadovavo SS oberšturmfiureris Missenbaumas. Nacių ir vietos baltaraiščių rankomis Vilkijos litvakų bendruomenė buvo sunaikinta. Dalis žydų buvo išvežti į Kauną ir vėliau sušaudyti fortuose, kita dalis – Pakarklės miške, Jaučakių kaime.