Išsirinkęs mėgstamus bulvių traškučius ir saldainius, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas keliavo prie kasos aparato.

„Turiu tokią šeimoje tradiciją, kad mes saldumynus valgome tik savaitgaliais, penktadienio vakaras yra išderėtas vakaras, kad irgi galima valgyti saldumynus. Tai ir vieniems, ir kitiems skoniams pasirinkau“, – pasakojo L. Savickas.

Saldumynai jau pasibaigusio galiojimo, tačiau dar tinkami vartoti. Pasibaigus maisto prekės terminui „Geriausias iki“, vienas prekybos tinklas tokius produktus su nuolaida pirkėjams siūlo dar 30 dienų. Įstatymas leidžia 45 dienų terminą.

LNK stop kadras.

„Nuo vasario 1 dienos jau esame paleidę šią galimybę visose mūsų parduotuvėse. Bet kurioje mūsų parduotuvėje pirkėjai gali rasti tuos produktus ir drąsiai juos pirkti“, – teigė „IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė.

Tai makaronai, miltai, kava, aliejus ir kiti ilgo galiojimo produktai. Jų ir kitų maisto prekių per metus vienas Lietuvos gyventojas išmeta net 140 kg.

„Planuojame, kad vien šiais metais mes išgelbėsime apie pusę milijono produktų“, – sakė N. Kvietkauskaitė.

Tinklas metų senumo įstatymo pataisas įgyvendina beveik po metų. Kiti prekybos tinklai net nesiryžta – bijo rizikuoti pirkėjų sveikata.

Planuojame, kad vien šiais metais mes išgelbėsime apie pusę milijono produktų.

„Siekdami užtikrinti, kad mūsų tinkle ta produkcija, kuria prekiaujame, būtų tiek kokybiška, tiek saugi vartoti, šią riziką eliminavome ir paprasčiausiai nusprendėme tokiais produktais neprekiauti“, – tikino „Maximos“ atstovas Titas Atraškevičius.

O ir kai kurie pirkėjai bijo...

„Kitą kartą paėmus ir gero galiojimo gali apsinuodyti“, – aiškino pašnekovė.

Kiti prekybos tinklai siūlo pigiau įsigyti maisto prekių, kurių galiojimo terminas artėja prie pabaigos. Tokios prekės gana populiarios.

Prekybos tinklas „Rimi“ dalį produktų užšaldo – jų neparduoda pirkėjams, o atiduoda labdarai.

„Jie yra užšaldomi, kuomet dar yra galiojimo termino ribose, perduodami „Maisto bankui“ užšaldyti. Tokiu būdu tikrai galime ženkliai sumažinti maisto švaistymą, o kokybiški produktai pasiekia tuos, kuriems labiausiai to reikia“, – kalbėjo „Rimi“ atstovė Eglė Krasauskienė.

Prekybos centrams taikoma nemažai reikalavimų. Prekės turi būti specialiai supakuotos ir sužymėtos, nurodoma data, iki kada galima prekiauti pasibaigus „Geriausias iki“ terminui. Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė svarsto, kad gal tai ir yra priežastis, kodėl naujovei ryžtasi ne visi.

„Tai yra pakankamai didelis darbas, nes prekybininkas turi įrengti prekybos vietą, paženklinti kiekvieną prekę, o vartotojai gal nelabai drįsta pirkti“, – šnekėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriaus patarėja Ilona Drulytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Be to, jei pirkėjas apsinuodytų...

„Atsakomybė už tą laikotarpį po „Geriausias iki“ termino tenka prekybininkui“, – teigė I. Drulytė.

Maisto prekių kainas analizuojančio portalo vadovas įsitikinęs, kad nauja tvarka – per daug rizikinga.

„Galiojimo terminais maisto produktams turėtų užsiimti specialistai – gydytojai, epidemiologai, higienistai. Jeigu yra galimybė pardavinėti maistą saugiai su ilgesniais galiojimo terminais, atitinkamai turėtų koreguoti normatyvus“, – nurodė „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas.

„Maisto banko“ vadovas teigia, kad nauja tvarka prie maisto švaistymo neprisideda. Kas atsakys, anot jo, ar visi nupirkti produktai tikrai bus panaudoti? Liūdina ir tai, kad maisto aukojama vis mažiau.

„Kai šitą įstatymą priiminėjo, buvusi ministrė sakė, kad bus išgelbėta 50 tūkst. tonų maisto. Aš sakiau, kad maisto švaistymas tik padidės. Praėjo metai, mes matome rezultatą – iš prekybininkų gauta 1 tūkst. tonų maisto mažiau“, – tvirtino „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius.

L. Savickas sako, kad įstatymas prekybininkus įpareigoja aukoti labdaros organizacijoms, todėl labdaros skaičiai neturėtų ženkliai mažėti.