„Mes tikrai nesitraukiame, tokie yra iškelti tikslai, – interviu LRT antradienį sakė premjeras. – Tam, kad jie būtų įgyvendinti tvariai ir tas finansavimas negultų vien mokesčių kažkokia našta, tam reikia šiek tiek ir kūrybiškumo, ir tam tikrų namų darbų, bet jie yra daromi.“

Diskusijas pastarosiomis dienomis sukėlė pirmadienį G. Palucko išsakytas teiginys, jog sutarimas per ateinančius penkerius metus krašto apsaugai dėl 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nėra įtvirtintas jokiame dokumente.

Apie tokio dydžio poreikį sausį po VGT posėdžio pranešė prezidentas Gitanas Nausėda.

„Abejonės iškeltais tikslais aš tikrai niekur nereiškiau, nes aš ir pats sėdėjau prie to stalo Valstybės gynybos tarybos posėdžio metu. Ir tikrai sutinku, jog pateiktas poreikis dėl divizijos sukūrimo, dėl ginkluotės atnaujinimo, dėl infrastruktūros kūrimo, yra pagrįstas“, – pridūrė jis.

„Tačiau sprendimą dėl finansavimo Lietuvoje – tokia yra konstitucinė sąranga – priima Seimas, balsuodamas už biudžetą. Todėl čia mes, matyt, kalbame apie šiek tiek skirtingas kategorijas – kas yra nuspręsti dėl poreikio, o kas yra skirti?“ – teigė premjeras.

„Tai, matyt, čia ir atsiradusi tam tikra dviprasmybė, bet dar kartą sakau tiems tikslams, kurie yra iškelti, yra įsipareigoję visi valstybės vadovai: tiek prezidentas, tiek Seimo pirmininkas, tiek ministras pirmininkas“, – kalbėjo G. Paluckas.

„Jeigu Seime nebus sutarimo, vadinasi, sutarimo ir nėra. Vis tiktai tai yra Seimo prerogatyva nuspręsti dėl žmonių pinigų“, – pridūrė jis.

Paklaustas, kokio dydžio planuojamą Lietuvos gynybos biudžetą pokalbio metu jis nurodė NATO vadovui Markui Rutte (Markui Riutei), G. Paluckas sakė kalbėjęs apie tuos skaičius, kuriuos „mes esame išsikėlę kaip tikslą“.

„Tai yra šiek tiek daugiau nei 5 proc. nuo BVP, tačiau mes šnekėjome ir apie bendras NATO pastangas, nes artėjantis Hagos viršūnių susitikimas taip pat kelia tam tikrus tikslus“, – teigė socialdemokratas.

„Visų detalių neatskleisiu“

Lietuva siekia surinkti daugiau papildomų lėšų, kad iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija, pasirengta priimti vokiečių brigadą.

Kol kas konkretūs finansavimo šaltiniai dar nėra aiškūs, tačiau dalį pinigų Lietuva ketina skolintis.

Taip pat siekiama užsitikrinti Europos Komisijos leidimą pažeisti fiskalinę drausmę, jeigu šalis narė savarankiškai skolinasi krašto apsaugai.

„Na, aš visų detalių neatskleisiu, nes kol kas vyksta derybos su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis. Kai kurios mums yra įprastos, kaip Europos investicinis bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (...). Yra dar vienas instrumentas, kurio aš kol kas neįvardinsiu, bet tam reikalingas regioninis sutarimas, kad į jį kreiptis. Ten yra beveik 400-450 milijardų eurų ir iš ten tikrai galima skolintis labai palankiomis sąlygomis“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Anksčiau planuota, jog dalį lėšų Lietuva galėtų pasiskolinti drauge su kitomis Europos Sąjungos šalimis, tačiau kol kas Bendrijos narių pozicijos šiuo klausimu išsiskiria.

Ministras pirmininkas teigė taip pat besitikintis Europos Sąjungos paramos.

„Mūsų deleguotas komisaras Andrius Kubilius taip pat dirba, aišku, rezultato, matyt, galime tikėtis tik 2027–2028 metais, tačiau tai irgi gali būti ženkli parama, kuri padės mums šiek tiek uždengti tuos įsiskolinimus, kuriuos mes šiuo trumpuoju laikotarpiu patirsime“, – sakė socialdemokratas.

G. Nausėda interviu BNS yra sakęs, jog vienas iš papildomų lėšų šaltinių galėtų būti Lietuvos valiutos atsargos.

Jis taip pat siūlo finansavimą surinkti skatinant ekonomikos augimą, o tai padaryti būtų įmanoma per nacionalinį plėtros banką ILTE investicijoms panaudojant gyventojų bankuose laikomus indėlius, raginant pensijų fondus investuoti Lietuvoje, taip pat mažinant pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį.