Veikia visus

Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto (KTU APINI) direktorė profesorė dr. ir projekto „Regionų prisitaikymas prie klimato kaitos (ADAPTO)“ vadovė Žaneta Stasiškienė teigia, kad šie pavyzdžiai rodo, kaip globalūs klimato pokyčiai veikia įvairias pasaulio dalis.

Europa, kaip tankiai apgyvendintas regionas, susiduria su dideliais iššūkiais, tokiais kaip gyventojų augimas, urbanizacija ir klimato kaitos pabėgėliai. Urbanizuotų teritorijų plėtra dažnai vyksta mažinant žaliąsias erdves, o tai neigiamai veikia tiek klimatą, tiek gyvenimo kokybę.

„Klimato kaitos iššūkių sprendimas reikalauja greitesnių ir ryžtingesnių veiksmų, įskaitant vartojimo įpročių keitimą ir naujų gyvenimo būdo tradicijų diegimą. Šie pokyčiai neturėtų būti suvokiami kaip griežtas savęs ribojimas, o kaip racionalūs sprendimai, skatinantys tvarumą“, – sako Ž. Stasiškienė.

Pasak jos, švietimas yra ne mažiau svarbus nei technologiniai sprendimai.

Delsti negalima

Ž. Stasiškienė pažymi, kad Europa buvo pirmoji, pradėjusi kelti klimato kaitos klausimus ir raginti imtis konkrečių veiksmų. Tačiau, nepaisant šių iniciatyvų, Europos šalių situacija klimato kaitos srityje išlieka itin netolygi, o tai lemia įvairūs veiksniai, įskaitant skirtingus ekonominius prioritetus ir finansines galimybes.

„Svarbu pabrėžti, kad daugelis veiksmų jau yra pavėluoti. Požiūris į klimato kaitos iššūkius keičiasi – vis daugiau verslo ir politikos atstovų pripažįsta, kad veikti būtina dabar. Tačiau trūksta nuoseklaus ir strateginio požiūrio. Nekoordinuoti sprendimai išlieka problema ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse“, – teigia ji.

Klimato kaitos iššūkių sprendimas reikalauja greitesnių ir ryžtingesnių veiksmų.

Profesorė dalijasi, kad Skandinavijos šalys yra laikomos lyderėmis klimato kaitos srityje, – jų nuosekliai įgyvendinamos strategijos leidžia efektyviai spręsti šios problemos iššūkius, todėl klimato kaitos poveikis šiuose regionuose yra mažiausiai juntamas. „Vis dėlto bendra situacija Europoje kelia nerimą – geltona šviesa jau dega ryškiai“, – sako Ž. Stasiškienė.

Lietuvoje pramonė, kurios net 87 proc. produkcijos yra eksportuojama, susiduria su vis griežtesniais tiekimo grandinių reikalavimais. Tvarumo ataskaitos, anksčiau laikytos tik formalumu, dabar tampa svarbia verslo išlikimo sąlyga. Partneriai tikisi ne tik pateiktų dokumentų, bet ir realių veiksmų.

„Daug kas priklauso nuo įmonių vadovų požiūrio. Tvarumas turi tapti ne tik formaliu reikalavimu, bet ir savaime suprantama praktika“, – pastebi profesorė.

Padės prisitaikyti

Atsižvelgiant į Europos Komisijos strategiją dėl prisitaikymo prie klimato kaitos, inicijuotas projektas „Regionų prisitaikymas prie klimato kaitos (ADAPTO)“, kuriame dalyvauja partneriai iš Lietuvos, Lenkijos, Airijos, Prancūzijos, Graikijos ir Kipro.

Ž. Stasiškienė pažymi, kad projekto unikalumas yra jo koncepcija – jame dalyvauja patariamasis partneris, kuris tiesiogiai nekeičia politikos, tačiau teikia profesionalias rekomendacijas. „Labai vertiname, kad šį vaidmenį atlieka KTU. Šis pripažinimas suteikia KTU ekspertams galimybę prisidėti rengiant svarbius dokumentus“, – sako ji.

Visa sukaupta patirtis bus perduota projekto partneriams, siekiant padėti jiems pritaikyti šiuolaikines tvarumo tendencijas ir pasirinkti tinkamiausias politikos priemones. „Šie priemonės taps pagrindu veiksmų planui, kuris apims ne tik klimato kaitos poveikio mažinimą, bet ir strateginį prisitaikymą (angl. adaptation). Artimiausiais metais planuojame išsamiai išanalizuoti kiekvieno partnerio situaciją ir pateikti rekomendacijų dėl konkrečių strategijų ir pokyčių, kuriuos būtų galima įgyvendinti jų šalyse ir savivaldybėse“, – aiškina profesorė.

Pasak jos, svarbu pabrėžti, kad šis projektas – tai priemonė, kuri bus nuosekliai įvertinta ir, remiantis naujausiais dokumentais, pateiktas kaip konkretūs sprendimai regioninei valdžiai.

Susiduria su anomalijomis

Projekto pradžioje buvo išskirtos pagrindinės regionų problemos, su kuriomis susiduria įvairios Europos vietovės, atsižvelgiant į jų ekologinius, ekonominius ir socialinius iššūkius.

„Prancūzijos Bretanės regionas susiduria su vis dažnėjančiomis sausromis, rekordinėmis temperatūromis ir pakrančių potvyniais dėl kylančio jūros lygio. Tam tikros gyventojų grupės, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai miesto vietovėse, yra ypač pažeidžiami karščio bangų metu, o kaimo bendruomenės susiduria su tokiomis rizikomis kaip upių potvyniai ir miškų gaisrai“, – dalijasi ji.

Graikijos Šiaurės Egėjo jūros regione klimato kaitos pavojai yra įvairūs: ekstremalios karščio bangos, laukiniai gaisrai, sausros, audros, potvyniai ir kylantis jūros lygis. Pakrantės erozija ir šilumos salų efektas miesto teritorijose dar labiau didina regiono pažeidžiamumą. Šie pavojai kelia grėsmę infrastruktūrai, ekosistemoms, žemės ūkiui ir gyvenvietėms, taip pat didina sveikatos priežiūros ir energijos sąnaudas, neigiamai veikia BVP.

„Tipererio grafystė pietų Airijoje išsiskiria tuo, kad 60 proc. gyventojų gyvena kaimo vietovėse. Regionas labai priklauso nuo žemės ūkio ir maisto gamybos dėl derlingų žemių ir gausaus upių tinklo. Tačiau klimato pavojai, tokie kaip potvyniai, sausros ir vėjo audros, tampa vis dažnesni ir intensyvesni, daro neigiamą poveikį vandens kokybei, ekosistemoms, infrastruktūrai ir privačiai nuosavybei. 2016 m. atliktas potvynių rizikos tyrimas nustatė devyniolika gyvenviečių, kurioms gresia pavojus, todėl buvo pradėtos vykdyti potvynių mažinimo programos“, – sako KTU profesorė.