„Skirtingų žmonių poreikiai, laimės siekiai gali būti labai skirtingi, bet Jungtinių Tautų (JT) atliktas tyrimas, kuris matuoja gyventojų laimę, parodo, kad vienas iš svarbiausių komponentų, žinoma, yra finansinė gerovė. Kitas labai svarbus aspektas yra pasitikėjimas valdžios institucijomis, artimaisiais. Taip pat ir kiti aspektai svarbūs, pavyzdžiui, dosnumas, korupcijos lygis šalyje ir tam tikri dar kiti elementai, kurie ir suformuoja mūsų bendrą laimės indeksą ir laimės pojūtį valstybėje“, – aiškino ekonomistė.
– Pagal labai konkrečius rodiklius, lietuviai yra labai laimingi žmonės. Prieš dešimt metų pasaulyje buvome 71 vietoje, dabar esame 19-oje. Aplenkėme tokias šalis kaip Vokietija, Prancūzija, JAV, kas yra tiesiog neįtikėtina. Ką tai signalizuoja?
– Tai signalizuoja, kad mes, lietuviai, ir apskritai Lietuva padarė labai didelę pažangą ir labai didelį progresą. Žiūrėdami, kas buvo prieš 10–20 metų, matome, kad tiek mūsų finansinė gerovė, tiek kiti rodikliai tikrai labai sparčiai progresavo. Pavyzdžiui, JT savo ataskaitoje Lietuvą mini kaip šalį, kuri padarė vieną didžiausių progresų apskritai pasaulyje, ką jau kalbėti apie Europą.
– Kodėl mes esame toks geras pavyzdys? Gal yra kažkokie skaičiai, už kurių galima būtų užsikabinti? Kur Lietuva taip stipriai ūgtelėjo, kad net pasauliui įdomu tapo?
– Na, galima pažiūrėti į tiesiog skaičius, pavyzdžiui, į mūsų finansinę gerovę, atlyginimus. Atlyginimai per 20 metų Lietuvoje pakilo maždaug penkis kartus, panašiai labai pakilo ir pensijos, matome, kad išaugo ir mūsų santaupų lygis, apskritai kita gerovė, matuojama daiktais, automobiliais. Yra labai daug rodiklių, į kuriuos galima atsižvelgti. Beveik visi rodikliai rodo labai didelį progresą, ypač jeigu žvelgsime nuo tada, kai įstojome į ES.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Vis dėlto prakalbote ir apie neigiamą, jeigu taip galima pasakyti, pusę, kai finansai ima nebedžiuginti – pasiekia tokią ribą, kai laimės tai nebeaugina. Ar pastaraisiais metais mūsų augimas buvo vienodas, ar vis tik finansinis pagerėjimas sulėtėjo?
– Ekonominė teorija teigia, kad iki tam tikro lygio mūsų pasitenkinimas finansine gerove auga labai sparčiai, bet pasiekus tam tikrą lygį pinigai ima džiuginti vis mažiau ir didesnę reikšmę teikti pradeda pinigais nepamatuojami dalykai. Ir Lietuvoje matome tokį pokytį, kad, pasiekus tam tikrą lygį ir tai finansinei gerovei augant, mums svarbūs tampa ir kiti aspektai, pavyzdžiui, kad šalyje būtų vienodos teisės ir galimybės visiems gyventojams, kad turėtume kuo mažesnį korupcijos lygį ir kitus dalykus. Šiuo metu, žvelgiant į laimės indeksą, progresas Lietuvoje tikrai sulėtėjo. Tai rodo, kad laimę lemia ne tik finansinė gerovė, bet ir kiti aspektai.
– Kokių dar teigiamų pokyčių turime Lietuvoje, susijusių su augančiais finansais, gyvenimo kokybe? Galbūt žmonės grįžta iš emigracijos, galbūt daugiau nori gimdyti, auginti vaikus čia?
– Ryšys yra labai abipusis. Iš esmės, mes, būdami laimingi, dažnai būname produktyvesni, rečiau renkamės emigruoti į kitas šalis, dažniau siejame savo ateitį su ta šalimi, kurioje gyvename, ir tai tikrai labai gerai atsispindi ir žvelgiant į Lietuvos rodiklius. Matome, kad, finansinei gerovei pakilus, nuo 2019 m. į Lietuvą grįžta daugiau gyventojų negu išvyksta, ypač matome tendenciją, kad grįžta anksčiau emigravę Lietuvos piliečiai ir tikrai tos tendencijos yra džiuginančios.
– Supratimą apie finansinę gerovę galima išugdyti nuo jaunyvo amžiaus. Kodėl tai yra svarbu, jūsų akimis?
– Na, dažnai jaunimui atrodo, kad kuo daugiau turės pinigų, tuo bus laimingesni. Matome tendenciją, kad jauno amžiaus gyventojai dažniau rizikuoja, tarkime, investuoja į kriptovaliutas ir jų finansinis raštingumas galbūt nėra pats geriausias, jie nori praturėti čia ir dabar. Tad manau, kad kalbėti apie finansinę gerovę, raštingumą labai svarbu nuo kuo jaunesnio amžiaus.
(be temos)
(be temos)