Jeigu vaikas būna ne mokykloje, tėvai mokyklai turi pateikti pateisinimą. Iki praėjusių metų rugsėjo, tėvai galėjo pateisinti visas vaikų praleistas pamokas. Kai kurie tėvai tokia galimybe piktnaudžiaudavo.
„Būdavo, kad išvažiuoja atostogų per mokymosi dienas arba yra net tokių atvejų pasitaikę, kad pridengia vaikus, kai, sakykime, kontrolinis darbas ar kažkas, ir tada tų pamokų skaičius išdidėja“, – šnekėjo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius.
Pamokų nelankymui pažaboti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įvedė naują tvarką. Nuo praėjusių mokslo metų tėvai per mėnesį atžaloms galėjo pateisinti tik penkias dienas per mėnesį.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Dabar mes matome, kad šiek tiek grįžta į tas ribas, kaip ir būdavo šiek tiek anksčiau“, – pabrėžė R. Komičius.
Tačiau griežtesnė tvarka rezultatų neduoda. 2022-aisiais, 2023-aisiais mokslo metais mokiniai praleido beveik 26 milijonus pamokų, pernai dar 2 milijonais daugiau.
Vyresnių klasių mokiniai dažniau praleidžia pamokas negu žemesnių klasių mokiniai.
„Vyresnių klasių mokiniai šiek tiek daugiau praleidžia pamokų. Jeigu pasiskaičiuotume, tai maždaug apie 7 dienas per metus“, – aiškino Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius.
Švietimo ministerijos teigimu, dėl praleistų pamokų kaltas sergamumas.
Dabar mes matome, kad šiek tiek grįžta į tas ribas, kaip ir būdavo šiek tiek anksčiau.
„Bendrai mes tvarką vertiname gerai. Matome, kad bendrai šalies mastu poveikį daro teigiamą, tačiau kai kuriais mėnesiais, kai sergamumas yra tikrai didelis, matome, kad lankomumas yra ir prastesnis nei užpraeitais metais“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.
Anot viceministro, jeigu toliau pamokos piktybiškai nelankomos, atsakomybė turėtų tekti tėvams.
„Galima būtų bendrai skaičiuoti praleistų pamokų skaičių nuo visų pamokų skaičiaus. Esant tam tikrai ribai – bendrai kreiptis į Vaiko teises, kad atliktų tyrimą, kodėl vaikas nelanko tų pamokų“, – nurodė I. Gaižiūnas.
„Visos tvarkos yra vienaip ar kitaip geros, jeigu yra susitarta bendruomenėje. Jeigu negalima susitarti, vaidinasi, tam tikros galbūt sankcijos reikalingos“, – tikino Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.
Vis dėlto švietimo profesinės sąjungos sako, kad kuo daugiau griežtinimų, tuo daugiau galvojama, kaip tuos griežtinimus apeiti.
„Šiai dienai apie dar griežtesnes tvarkas kalbėti tikrai neverta, o vietoje to, galvoti apie tai, kaip paskatinti mokinius lankyti“, – sakė Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
„Būtina remtis į artimiausių šalių praktiką, kokie rezultatai geriausi“, – pabrėžė profesinės sąjungos „Sandraugas“ pirmininkas Kęstutis Juknis.
Prieš kelerius metus atliktas tyrimas parodė, kad reguliariai pamokas praleidžiančių mokinių pasiekimai atsilieka vienais, dvejais ar net trejais metais. Vienas mokinys per mokslo metus vidutiniškai praleidžia 10 proc. pamokų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)