Degina ir žvakes

Einant palei buvusios uosto įmonės „Progresas“ tvorą, Minijos gatve į pietus, tarp senų medžių ir krūmų sąžalynų atsiveria laukymė su mažais kauburėliais.

Ant jų – daugybė tiek stačiatikių, tiek katalikų kryželių, kai kurie apdėti akmenukais ar plytelių nuolaužomis.

Iš užrašų ant kai kurių kryžių („Tina“, „Rikis“) galima suprasti, jog čia palaidoti nugaišę klaipėdiečių augintiniai.

Vienas kapas primena kone siaubo romaną, jį ženklina ne tik prie medžio prikaltas kryžius, bet ir vaikiška lėlė, veikiausiai nugaišusio šuns mėgstamas žaislas.

Tų kauburėlių, kuriuos žymi tai žaislai, tai nudegusios žvakės, čia yra apie pusšimtis.

Akivaizdu, kad šios improvizuotos naminių gyvūnėlių kapinės – savavališkas klaipėdiečių sprendimas.

Laidoja bet kur

Lygiai prieš 20 metų dienraštis rašė, kad ateities Klaipėdoje gali atsirasti naminių gyvūnėlių kapinės.

Esą rengiamuose miesto teritorinio planavimo dokumentuose bus numatyta kur nors įrengti tokias kapines, tačiau tokia galimybė lig šiol neatsirado.

Prieš 11 metų vienos klaipėdietės iniciatyva buvo paskelbta peticija, kad gyvūnėlių kapinių vizija Klaipėdoje virstų realybe.

Šioje vietoje buvo vienos pagrindinių Smeltės kapinių, kuriose buvo laidojama iki 1953 m.

„Perskirstant pinigus, surenkamus už gyvūnus Klaipėdoje, būtų įmanoma įsteigti viešąsias kapines, kur būtų laidojami mokesčius mokėjusių gyventojų augintiniai. Tai paskatintų žmones registruoti savo augintinį ir mokėti mėnesinį mokestį, nes jie žinotų, kur panaudojamos surinktos lėšos – atėjus lemiamai akimirkai, šeimos narys būtų deramai palaidojamas, o ne numestas patvoryje“, – rašė peticijos iniciatorė, kurios pilietinės iniciatyvos atgarsio irgi nesulaukė.

Tad Klaipėdoje žmonės savavališkai laidoja nugaišusius gyvūnus kur tik sugalvoja.

Tokių palaidojimų pernai atsirado netoli Centrinio terminalo, pievelėje, taip pat netoli Žardės piliakalnio ar net prie Olando Kepurės.

Tačiau didžiausios naminių gyvūnų kapinės yra būtent šalia Smeltės naujųjų kapinių. Vis dėlto panašu, jog netrukus gali jų nelikti.

Kapinės dingo iš žemėlapių

Viešai prieinamuose šaltiniuose pernai buvo paskelbta informacija apie Smeltės naujųjų kapinių sutvarkymo planą, kurį parengė architektė Margarita Ramanauskienė.

Architektė atkreipė dėmesį, jog šių kapinių pakraštyje, o kai kuriais atvejais ir pačių kapinių teritorijoje jau kurį laiką savavališkai laidojami gyvūnai.

Tačiau šiame daugiau nei šešių hektarų plote yra palaidoti žmonės. Tik kol kas čia nėra jokio ženklo apie buvusias kapines.

Pasirodo, šioje vietoje buvo vienos pagrindinių Smeltės kapinių, kuriose buvo laidojama iki 1953 m.

Čia palaidota nemažai sentikių, gyvenusių tame rajone.

Plečiantis „Progreso“ gamyklai, kapinės buvo uždarytos, o vėliau sunaikintos.

Pasak tyrimą atlikusios architektės, 1959 m. kapinės dar egzistavo bent jau žemėlapyje, o 1976 m. jos jau nepažymėtos.

„Visą teritoriją buvo planuota pažymėti karpoma gyvatvore, tačiau prie Minijos ir Kalnupės gatvių pakloti inžineriniai tinklai, ant kurių negalima sodinti medžių ar krūmų. Dėl to atsisakoma gyvatvorės, paliekama atvira erdvė. Planuojama atkurti (kiek tai įmanoma) Smeltės II, naujųjų kapinių pagrindinių takų tinklą ir aikštelę, kurioje būtų pastatytas meninis akcentas – memorialas“, – rašome architektės M. Ramanauskienės parengtame projekte.