„Bus labai daug klausimų, kuriais reikės intensyviai dirbti ir, vaizdžiai kalbant, sėdėti ant Prezidentūros laiptų ir valgyti popkorną – bijau, kad nebus kada“, – veikiausiai referuodama į prezidento vyriausiąjį patarėją Frederiką Jansoną ketvirtadienį Žinių radijui teigė I. Šimonytė.

Anot ministrės pirmininkės, tarp šių klausimų bus ir karas Ukrainoje, ir ekonominės temos. 

„Tarp tų idėjų yra tikrai daug tų, kurios Europai gali reikšti gana komplikuotą ateitį. Pavyzdžiui, prekybos karų, muitų, tas gali turėti didelės įtakos Europos ekonomikai. Taip pat į šalies vidų orientuota laikysena tarptautinių klausimų sprendimuose – taip pat ir Ukrainos, kas reiškia, kad atsakomybė Europai už karo Ukrainoje baigtį bus gerokai didesnė“, – akcentavo I. Šimonytė.

„Tie signalai buvo siunčiami labai seniai, tik dabar jie jau gali būti pasakyti labai nemalonia forma ir labai aštriai“, – pabrėžė ji.

Tie signalai buvo siunčiami labai seniai, tik dabar jie jau gali būti pasakyti labai nemalonia forma ir labai aštriai.

Pasak jos, D. Trumpui gali kilti klausimų ir dėl Europos Sąjungos (ES) santykių su Kinija.

„Ne paskutinis klausimas šiuose debatuose bus ir Kinija, požiūris į Kiniją. ES vieninga politika tik formuojasi, nes ji yra labai svarbi Kinijos eksporto partnerė“, – dėstė premjerė.

„Visada yra didesnės šalys, kurios šiuose santykiuose bando rasti kažkokią dvišalę naudą ir tas ES vieningumą blaško“, – akcentavo ji.

D. Trumpo su pergale nepasveikino

Visgi, trečiadienį pasirodžius JAV prezidento rinkimų rezultatams, I. Šimonytė socialiniuose tinkluose nepasveikino D. Trumpo su pergale. Pasak jos, pagal diplomatinę praktiką sveikinimus išsakyti turi šalies vadovas.

„Paprastai sveikinimai daromi pagal tam tikrą diplomatinę logiką, kai yra prezidento rinkimai – tuomet sveikina tas, kas yra to analogas kitose šalyse. Aš visada sveikinu Vyriausybių vadovus ir tai yra normali diplomatinė praktika. Pagal autoritetą, prezidentą sveikina prezidentas, laikomės protokolo“, – dėstė politikė.

ELTA primena, kad buvęs JAV prezidentas, respublikonas D. Trumpas užsitikrino pergalę šalies vadovo rinkimuose ir grįš vadovauti Baltiesiems rūmams.

Linki G. Paluckui žiūrėti Lietuvos interesų ir vengti vidinių kovų

Kadenciją baigianti premjerė I. Šimonytė parlamento rinkimus laimėjusių socialdemokratų kandidatui į ministrus pirmininkus Gintautui Paluckui linki pamatyti, kur yra tikrieji Lietuvos interesai, ir vengti vidinių kovų.

Taip kadenciją baigianti ministrė pirmininkė ketvirtadienį kalbėjo Žinių radijuje paklausta, kokį patarimą duotų galimam jos įpėdiniui.

„Galiu tik palinkėti išminties, jeigu jis bus paskirtas. Sugebėti pamatyti, kur yra tikrieji Lietuvos interesai. Ne socialdemokratų partijos, ne vadinamosios centro kairės koalicijos, kur yra labai mažai kairės ir labai daug interesų, ne kažkokių vidinių kovų, kas socialdemokratų partijoje yra didesnis lyderis už kitą lyderį“, – teigė I. Šimonytė.

Galiu tik palinkėti išminties, jeigu jis bus paskirtas. Sugebėti pamatyti, kur yra tikrieji Lietuvos interesai.

„Bet tiesiog sugebėti įžvelgti tai, kas yra ilgalaikiai Lietuvos interesai, nes laikai bus, deja, mano vertinimu, neramūs, nestabilūs, iš dalies neprognozuojami ir tikrai reikės labai greitai bėgti vien tam, kad stovėtum vietoje“, – kalbėjo premjerė.

Ji taip pat pažymėjo, kad „deja, bet nenustebtų“, jeigu į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) formuojamą valdančiąją koaliciją būtų pakviesta Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“.

Po pirmojo spalį vykusių Seimo rinkimų turo LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė formuoti valdančiąją daugumą pakvietė Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), vėliau prie koalicijos konsultacijų prijungtas Liberalų sąjūdis ir „Nemuno aušra“, į premjerus taip pat delegavus G. Palucką.

Jo teigimu, galutinį sprendimą dėl koalicijos partnerių socialdemokratai priims šeštadienį.

LSDP naujame Seime užsitikrino 52 mandatus. Antra liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 28 mandatais, trečia – partija „Nemuno aušra“ su 20 mandatų.

Dar 14 mandatų gavo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, 12 mandatų – Liberalų sąjūdis, aštuonis mandatus užsitikrino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tris – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, po vieną mandatą – Nacionalinis susivienijimas ir partija „Laisvė ir teisingumas“. Į Seimą pateko ir du save išsikėlę politikai.

Premjerė: keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą gali nuspręsti tik pats Taivanas

Kadenciją baigianti premjerė I. Šimonytė sako, kad nuspręsti keisti Taivaniečių atstovybės pervadinimą gali tik pats Taivanas.

Taip ji kalbėjo socialdemokratams svarstant normalizuoti santykius su Kinija. Vilniaus ir Pekino santykiai pašlijo prieš kelis metus, kai Lietuva atidarė Taivaniečių atstovybę.

„Reikia suprasti, kad pavadinimą suteikė patys taivaniečiai, tai taivaniečių čia ir būtų klausimas, ar jie pasirengę pervadinti savo atstovybę, ar kažkokie kiti sprendimai sektų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.

„Nėra toks tiesmukas dalykas, kaip kas įsivaizduoja, kad čia yra paprastas sprendimas“, – pridūrė ji.

Lietuvių ir anglų kalba Taipėjaus atstovybė Vilniuje pavadinta „Taivaniečių“, o kinų kalba pavadinime naudojamas „Taivano“ vardas. Pekinas tame įžvelgia salos bandymus veikti kaip nepriklausoma šalis.

Kinija savarankišką ir demokratinį Taivaną laiko savo teritorija ir žada kada nors ją susigrąžinti, jei prireiks – jėga.

„Tai buvo pirma (Taivano – BNS) atstovybė, nesvarbu kokiu pavadinimu, po daugelio metų pertraukos, po labai, labai ilgos pertraukos. Visą šitą ilgą laiką pavykdavo Kinijai įtikinti valstybes neatidaryti naujų atstovybių“, – pabrėžė I. Šimonytė.

Normalizuoti santykius su Kinija pastaruoju metu siūlė prezidentas G. Nausėda ir Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas į premjerus G. Paluckas.

G. Paluckas BNS praėjusią savaitę sakė sieksiantis, kad į Pekiną grįžtų dirbti Lietuvos ambasadorius, o į Vilnių – Kinijos ambasadorius.

Tuo metu Taivaniečių atstovybės atidarymą jis yra pavadinęs „grubia diplomatine klaida“.

I. Šimonytė tokią potencialaus būsimo Vyriausybės vadovo iniciatyvą trečiadienį pavadino neišmintinga.

Ji pabrėžė, kad Kinija sprendimą pažeminti dvišalius diplomatinius santykius su Lietuva priėmė vienašališkai.

„Jei iš tiesų yra ūpo šitą klausimą keisti, tą klausimą Kinija puikiausiai gali ir pakeisti“, – ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.

„Bet jei tai reiškia kažkokias sąlygas Lietuvai ar Taivainiečių atstovybei, mūsų kolegoms Taivane, toks pasakymas, kad rasime kažkokį bendrą interesą, sunkiai tą interesą surandu. Juoba, kad per šitą visą laiką situacija labai smarkiai komplikavosi ta prasme, kad žinome, kas padeda Rusijai kariauti prieš Ukrainą“, – kalbėjo ji.