Suprantu gyvūnų mylėtojus, gerai, kad jie nors kažką myli, bet jų elgesys su žmonėmis – nepakenčiamas. Gyvenu I. Simonaitytės g. daubiabutyje. Turime tokią kaimynę, kuri nuolatos rėkia ant vaikų, bet labai mėgsta šerti laukines kates, vis perka ir neša joms maistą. Atrodytų, gerietė ir krikščionė, einanti į bažnyčią, padedanti gyvūnėliams, bet pati savo akimis mačiau, kaip ji aprėkė mažametį vaiką dėl to, kad šis neva per garsiai žaidė lauke. Po to jai „užkliuvo“ kita kaimynė, irgi dėl neaiškių priežasčių. Nesaugu tarp tokių „gyvūnų mylėtojų“ gyventi.
Sandra
Kur dingo maisto prekės?
Toks įspūdis, kad į kai kurias parduotuves maisto produktus atveža kartą per dvi savaites, ypač daržoves, prieskonius ir panašiai. Šalia mano namų Baltijos prospekte yra parduotuvė, į kurią einu apsipirkti bent du kartus per savaitę. Kaip nėra pirkti kalendrų, taip nėra. Net klausiau pardavėjos, kada atsiras, kad galėčiau ateiti nusipirkti, ji tik pagūžčiojo pečiais, ir viskas. Nesuprantu. Negi dėl vieno ar kito produkto teks važinėti po visą Klaipėdą?
Edita
Per daug smurto
Pritariu moteriai, kuri „Karštame telefone“ skundėsi dėl to, kad Klaipėdoje trūksta naujų spektaklių. Aš irgi jau daugelį jų mačiau ir tikrai galiu patvirtinti, kad ne tik spektaklių trūksta, bet ir ten atskleidžiamų temų įvairovės. Vis tamsa ir tamsa, nieko šviesaus, nieko juokingo ar mielo. Gal kūrėjai save išreiškia tik per kančią, liūdesį, prievartą? Nežinau, ar jie tikslingai tai daro, bet dėl šios priežasties į teatrą eiti nesinori. Yra gyvenime ir gražių dalykų, ne vien smurtas.
Skaitytoja
Velnio šventės – tik namie
Kada nurinks Klaipėdoje tuos baisius moliūgus? Negražios man tos neva rudeninės dekoracijos. Nesuprantu, kam ir kodėl jų reikia. Tegul švenčia savo velnio šventes namuose, o ne demonstruoja visame mieste. Nepritariau ir nepritarsiu tokioms nesąmonėms.
Katažina
(be temos)
(be temos)
(be temos)