Paskutinė galimybė

Šiandien istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje vyriausia pagal amžių naujos kadencijos parlamentarė – 73-ejų socialdemokratė Birutė Vėsaitė, į Seimą sugrįžtanti po aštuonerių metų pertraukos, pradės naują keturmetį politinį ciklą. Jauniausiam – 28-erių – „aušriečių“ atstovui Tadui Sadauskiui bus patikėta dirbti pirmojoje balsų skaičiavimo grupėje.

Beje, šįsyk salėje nebebus 2020-aisiais šiuos vaidmenis atlikusių anuomet 77-erių Antano Vinkaus ir 28-erių Mariaus Matijošaičio – rinkėjai jų Seime matyti nebepanoro. Savo kėdes išsaugojo apie 62 ligšioliniai parlamentarai, bet tiksli statistika paaiškės kitą savaitę, nes kol kas keturi išrinkti asmenys Seime dirbti neketina. Dar keliolika grįžta po pertraukos, o apie 64 – visiški naujokai. Tačiau tai ne rekordas: 2016-aisiais debiutantų buvo 77.

Debiutantams teks daug ko mokytis, pirmiausia – nepaklysti Seimo koridoriuose. Kaip juose susigaudyti ir rasti posėdžių salę, o joje nesuklysti spaudžiant balsavimo mygtukus ir nesusipainioti procedūrose – to pirmą kartą tapę parlamentarais, likus kelioms dienoms iki Seimo nario priesaikos, mokyti specialiai jiems surengtoje ekskursijoje po Seimą, padalytos ir knygelės su paaiškinimais. Tačiau neramiausia ne dėl to, ar naujokai nepasimes Seimo koridoriuose, bet ar nepaklys vykdydami rinkėjų jiems pavestą misiją. Čia daugiausia nežinomųjų dėl Seime debiutuojančios ir iš karto į valdančiąją koaliciją priimtos „Nemuno aušros“ (NA).

Šiandien nauji valdantieji jau dalysis aukščiausius parlamento postus, o po Seimo langais į protesto akciją ketina susirinkti keli tūkstančiai žmonių, manančių, kad politikoje privalo būti raudonos linijos, viena jų – visiška netolerancija antisemitizmui, ir padorumo kriterijai.

Tokias linijas peržengė šių rinkimų absoliutūs favoritai socialdemokratai, nutarę kartu su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL) valstybę valdyti pasikviesti dar ir partiją, kurios lyderis Remigijus Žemaitaitis dėl antisemitinių pareiškimų Konstitucinio Teismo (KT) pripažintas pažeidusiu Konstituciją ir Seimo nario priesaiką, o dėl neapykantos kurstymo prieš žydus šiuo metu yra teisiamas baudžiamojoje byloje. Jo karjera naujos kadencijos Seime prasidės nuo teisinės neliečiamybės praradimo. Po tokio KT verdikto čia jo visai neturėjo būti, bet R. Žemaitaitis pergudravo teisinę sistemą – atsisakė Seimo nario mandato, kad neįvyktų apkaltos procesas.

Garbė: pirmam naujos kadencijos Seimo posėdžiui pirmininkaus vyriausia pagal amžių naujos kadencijos parlamentarė – 73-ejų socialdemokratė B. Vėsaitė. / J. Kalinsko / BNS nuotr.

„Aušriečiams“ pažadėti trys ministrų, tarp jų, kad ir kaip absurdiška, ir teisingumo, portfeliai, taip pat dviejų Seimo vicepirmininkų postai. Prezidentas kategoriškai pareiškė: tokia koalicija – klaida, o NA narių ministrais neskirs. Jei NA siūlys ne partijos narius, jų kandidatūras svarstys, Prezidentas abejojo, ar kas iš save gerbiančių žmonių norės tapatintis su jos lyderiu. „Gali būti, kad Prezidentas Vyriausybės formavimo metu sudarys tam tikrų kliūčių šitai koalicijos sutarčiai įgyvendinti“, – pabrėžė Gitanas Nausėda.

Tačiau, ką rinkti Seimo vadovais, balsuodami sprendžia patys parlamentarai. Valdančioji koalicija – 52 Socialdemokratų partijos (LSDP), keturiolika DSVL ir 20 NA atstovų – turi net 86 mandatus. Nebent tarp socialdemokratų ir demokratų atsirastų, anot Prezidento, save gerbiančių žmonių.

Jei „aušriečiai“ negautų postų ir neturėtų oficialios nuolatinės tribūnos sau būdinga retorika mobilizuoti jais besižavinčių savo rėmėjų, kam jiems apskritai būti valdančiojoje daugumoje? Jei jie supyktų ir spjautų ant koalicijos sutarties ar jei atsikvošėtų socialdemokratai, gal tai išgelbėtų Lietuvą nuo gėdos ir šiuo neramiu laiku nuo pavojaus pasirodyti nepatikimu partneriu svarbiausiems mūsų partneriams demokratiniame pasaulyje?

Su nauja iškaba

Socialdemokratai teisinasi, kad kaip antisemitas pagarsėjęs tik „aušriečių“ lyderis, o kiti devyniolika su tuo neturi nieko bendra. Tačiau jei jo vedami eina į rinkimus, tai turbūt jam pritaria. Tai parodė ir partijos Klaipėdos skyriaus (iš pajūrio ir yra didžioji dalis „aušriečių“ Seimo narių) feisbuke išsakyta pozicija dėl Prezidento nuomonės. Jis išvadintas kaprizingu monarchu, kuris skaldo visuomenę, peržengusiu savo įgaliojimų ribas, pamynusiu Konstitucijoje įtvirtintus demokratijos principus.

Netrukus įrašas buvo ištrintas, tačiau kas patikėtų, kad dėl pasikeitusios nuomonės? Kaip ir paties R. Žemaitaičio feisbuke skelbtas kvietimas atsakyti į protesto akciją prie Seimo žygiu prie konservatorių patriarcho Vytauto Landsbergio namų, ten uždegant kuo daugiau žvakių. Dėl galimai neapykantą kurstančio įrašo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

R. Žemaitaičio retorika ir politiniams oponentams klijuojamos įžeidžios etiketės jau nieko nestebina ir jo bendražygiams, matyt, tinka. Tad kas tie devyniolika, su juo atėjusių į Seimą?

Didžiosios jų dalies nepavadinsi politikos debiutantais. Be R. Žemaitaičio, dar penki į Seimą grįžta, tik su nauja iškaba. Trečią kadenciją Seime dirbs viena ryškiausių Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovių buvusi Agnė Širinskienė. Artūras Skardžius Seime bus jau šeštą kadenciją, tik vis su kita partija. Jis buvo Naujosios sąjungos (socialliberalų), LSDP, Socialdemokratų darbo, Darbo partijos narys, paskui buvo grįžęs pas socialdemokratus, bet tik… keturioms dienoms.

Temidė: „aušrietis“ T. Domarkas 2009 m. pripažintas kaltu dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, 2015 m. – dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir sukčiavimo. / E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Parlamentaro mandatą išsaugojęs Aidas Gedvilas – buvęs „darbietis“. Ligšiolinę kadenciją jis pagarsėjo ir tuo, kad per COVID-19 pandemiją ne kartą viešai skleidė klaidinančią informaciją apie vakcinas, o 2021 m. sakė kalbą riaušėmis virtusiame nesankcionuotame mitinge prie Seimo. Po dviejų kadencijų pertraukos parlamentaru vėl bus buvęs „darbietis“, paskui – liberalas, paskui vėl „darbietis“ Saulius Bucevičius. Vidaus ir Sveikatos apsaugos ministerijoms vadovavęs Raimondas Šukys grįžta į Seimą po dvylikos metų. Jis priklausė Nepartinių judėjimui „Rinkimai 96“, Liberalų sąjungai, Liberalų ir centro sąjungai, Žaliųjų partijai.

Vienas iš trijų teistų

Tik trims iš „aušriečių“ 20-uko tai vienintelė partija biografijoje. Nemažai kitų – buvę „Tvarkos ir teisingumo“ (TT), paskui įsiliejusių į „Laisvę ir teisingumą“ (LT) nariai, galiausiai tapę „aušriečiais“. Tačiau yra padariusių ir stebinančių viražų. Ligšioliniai Radviliškio miesto vietos veiklos grupės pirmininkas Mantas Poškus ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro mokytojas, Tranzito paslaugų ir logistikos centro direktorius Dainius Varnas jau buvo bendrapartiečiai, bet Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje.

Beje, D. Varnas – tarp kukliausius turtus turinčių Seimo naujokų: jis deklaravo 4 tūkst. eurų. Tačiau tarp „aušriečių“ yra ir turtingiausias visame parlamente: bendrovės „Bartžuvė“ projektų vadovo Dainoro Bradausko deklaracijoje – apie 3,2 mln. eurų vertės turto. Į Seimą iš viso išrinkti aštuoni milijonieriai, bet kitų turtai kuklesni: socialdemokrato Gintauto Palucko – 2,1 mln., su LVŽS kandidatavusio advokato Igno Vėgėlės – 1,9 mln., LT lyderio, Vilniaus eksmero Artūro Zuoko – 1,5 mln., liberalo Armino Lydekos – 1,4 mln., apie 1 mln. deklaravo socialdemokratas Šarūnas Birutis, „valstietis“ Bronis Ropė ir konservatorius Kazys Starkevičius.

Turtingiausias D. Bradauskas vadovavo Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau prieš septynerius metus atleistas iš pareigų už šiurkščius tarnybinius pažeidimus. Jis nurodo buvęs Komunistų partijos, Liberalų ir centro sąjungos, LSDP nariu, yra kandidatavęs ir su „socialdarbiečiais“.

Keturi: socialdemokratė V. Blinkevičiūtė, demokratas V. Sinkevičius, valstietis A. Veryga, konservatorius G. Landsbergis – Seimo nario mandato nutarė atsisakyti.

Tarp „aušriečių“ – nemažai savivaldoje dirbusių politikų. Trys iki išrinkimo į Seimą dirbo vicemerais: Klaipėdos miesto – Lina Šukytė-Korsakė, Kelmės rajono – Kęstutis Bilius, Šilutės rajono – Daiva Žebelienė.

Beje, K. Biliui dėl teisės kandidatuoti į Seimą teko net kreiptis į teismą. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) buvo panaikinusi jo registravimą kandidatu motyvuodama, kad jis nenurodė bendradarbiavęs su KGB, bet teismas šį sprendimą panaikino. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, K. Bilius KGB atliko tik pagalbines-ūkines funkcijas. Pats jis tvirtina niekada KGB nedirbęs.

Beje, jo partinėje biografijoje – ne tik LT, bet ir Laisvės sąjunga (liberalai), Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga.

Tarp „aušriečių“ Seimo naujokų yra ir daugiau savivaldybininkų iš pajūrio. Vienas jų – iš Šilalės rajono tarybos: ūkininkas Vytautas Jucius dešimt metų buvęs ir R. Žemaitaičio padėjėju-sekretoriumi. V. Jucius, ko gero, bus pirmas parlamentaras, turintis artilerininko išsilavinimą, – tokią profesiją jis įgijo Sverdlovsko aukštojoje karinėje mokykloje.

Dar keli „aušriečiai“ lig šiol nebuvo išrinkti nei į nacionalinę, nei į vietos valdžią. Robertas Puchovičius lig šiol vadovavo UAB „Tvari statyba“, Martynas Gedvilas buvo „Orlen Lietuva“ gamybos operatorius, Daiva Petkevičienė – bendrovės „Varinukas“ administratorė, ekslaisvietis Karolis Neimantas – bedarbis.

UAB „MGM Baltija“, „Ladula“ ir NTG direktoriaujantis Tomas Domarkas tarp visų Seimo narių išsiskiria kitkuo: jo biografijoje – trys teistumai: 2009 m. jis pripažintas kaltu dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, 2015 m. – dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir sukčiavimo.

Beje, į Seimą kandidatavo 63 teisti asmenys; išrinkti, be T. Domarko, dar du. LT vienintelis atstovas Seime A. Zuokas 2008 m. nuteistas dėl bandymo papirkti Vilniaus savivaldybės tarybos narį Vilmantą Drėmą, kad šis balsuotų už jį mero rinkimuose. Socialdemokratui G. Paluckui dėl neskaidraus viešųjų pirkimų konkurso įsigyjant graužikų naikinimo paslaugas 2012 m. Aukščiausiojo Teismo galutinis verdiktas buvo toks: jis piktnaudžiavo tarnyba.

Išskirtinis: konservatorius, Kovo 11-osios Akto signataras E. Zingeris šiandien duos Seimo nario nario priesaiką jau devintą kartą, per visus metus nuo nepriklausomybės atkūrimo jis praleido vos vieną kadenciją. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Olimpiečiai, ekspertai

Daug debiutantų į Seimą atsivedė ir jo senbuvės. Dauguma jų yra iš savivaldybių tarybų – VRK panaikino apie 30 savivaldybių tarybų mandatų. Beje, kandidatavo ir septyni merai, išrinktas vienas – Joniškiui vadovavęs liberalas Vitalijus Gailius, 2012–2019 m. jau buvęs parlamentaru.

Joniškio laukia kardinalūs valdžios pasikeitimai, nes į Seimą išrinkta ir šio rajono vicemerė socialdemokratė Vaida Aleknavičienė. Ji mandatą laimėjo jau pirmame ture, beje, iš septynių tokių keturios buvo moterys. Preliminariais duomenimis, iš viso jų į naują Seimą išrinkta panašiai tiek pat kaip ir 2020-aisiais – apie 40. Beje, V. Aleknavičienė – tarp Seimo poliglotų: nurodė mokanti anglų, italų, norvegų, portugalų, vokiečių kalbas.

Tarp Seimo naujokų – ir savo srities autoritetai, ir olimpiečiai, ir iš TV ekrano žinomi veidai. Nors konservatorius olimpietis Sergejus Jovaiša nutarė nebekandidatuoti, bet olimpiečių plejadą šalia jau Seimo senbuvio liberalo Virgilijaus Aleknos papildė taip pat liberalas Visagino savivaldybės taryboje dirbęs Jevgenijus Šuklinas ir Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, mandatą laimėjusi su socialdemokratais. TS-LKD frakcijoje bus garsus ekonomistas, buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas dr. Raimondas Kuodis, rinkėjams reitingavus iš 107-os vietą sąraše pakilęs į 17-ą. Beje, R. Kuodis – ne kokia nors kviestinė žvaigždė: jis konservatorius nuo 1993-iųjų. Konservatorių iškelta Riešės vienmandatėje apygardoje parlamentaro mandatą iškovojo vidaus reikalų ministrės patarėja Daiva Ulbinaitė, anksčiau patarinėjusi prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Socialdemokratų gretose – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, visuomenei gerai pažįstamas buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas, rašytojas, žurnalistas ir etiketo specialistas Giedrius Drukteinis.

Tarp naujokų Seime – du buvę konkurentai prezidento rinkimuose. „Atlantic Council“ vyriausiasis bendradarbis Giedrimas Jeglinskas į Seimą pateko su demokratų, o advokatas I. Vėgėlė – su LVŽS sąrašu, beje, rinkėjų dėka padaręs neįtikimą šuolį iš paskutinės 141-os į antrą vietą. Pirmą kartą Lietuvos parlamente dirbs pats save išsikėlęs buvęs „darbietis“, Utenos daugiafunkcio sporto centro direktoriaus pavaduotojas sportui ir renginiams, buvęs šio rajono vicemeras Vitalijus Šeršniovas.

Po pertraukos į Seimą grįš keliolika buvusių kadencijų parlamentarų. Po trylikos metų – šįsyk su socialdemokratų sąrašu jame kaip liberalas buvęs Klaipėdos eksmeras, garsus džiazo muzikantas Vytautas Grubliauskas, po dvylikos – taip pat dabar socialdemokratas Antanas Nedzinskas, Seime jau buvęs su pramogų atstovų Tautos prisikėlimo partija. Labiausiai jis pagarsėjo atšokęs savo vestuves su bendrapartiete, nors tai, kaip vėliau paaiškėjo, tebuvo rinkimų triukas. A. Nedzinskas savo biografijoje nurodo: „Nemoku užsienio kalbų“, o jo pomėgiai tokie: „Džiaugtis žmonėmis ir gyvenimu.“

Keli atsisveikinimai

Šios kadencijos Seime debiutuoja ne tik NA, bet ir Nacionalinis susivienijimas. Tiesa, jis teturi vienintelį atstovą – Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dirbusį Vytautą Sinicą, kuris vienmandatėje sostinėje nugalėjo vieną iš konservatorių lyderių Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę.

Šiandien nauji valdantieji dalysis aukščiausius Seimo postus, o po jo langais protestuos tūkstančiai žmonių, manančių, kad politikoje privalo būti raudonos linijos ir padorumo kriterijai.

Tačiau kai kurių partijų – Laisvės, Darbo, Regionų – vardai rinkėjų nustumti į nacionalinės politikos užribį. Gali nutikti, kad neliks ir LVŽS frakcijos: partijos nariai laimėjo šešis mandatus, I. Vėgėlė ir jo komandos narys – dar du. Jie svarsto, ar likti į valdančiąją daugumą nepatekusioje draugijoje, o jei nuspręs pasitraukti, neliks ir būtino minimalaus skaičiaus frakcijai egzistuoti.

Nebus Seime ir kai kurių jos senbuvių, pavyzdžiui, nuo 1992-ųjų parlamentarės konservatorės Vilijos Aleknaitės- Abramikienės. Paguodai – į Seimą nebekandidavę arba neperrinkti eiliniai parlamentarai, priklausomai nuo dirbtų kadencijų skaičiaus, atskaičiavus mokesčius, gaus nuo 4,3 tūkst. iki 13 tūkst. eurų išeitines išmokas, o ėję vadovaujamąsias pareigas – ir dar didesnes.

Tačiau, pavyzdžiui, konservatorius, Kovo 11-osios Akto signataras Emanuelis Zingeris šiandien Seimo nario nario priesaiką duos jau devintą kartą, per visus metus nuo nepriklausomybės atkūrimo jis praleido vos vieną kadenciją.

Dar viena grupelė politikų – tie, kurie turėjo būti Seime, tačiau nebus. Socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, demokratas Virginijus Sinkevičius ir „valstietis“ Aurelijus Veryga nutarė atsisakyti Seimo nario mandato, nes pasirinko likti dirbti Europos Parlamente (EP). Po poros savaičių, atsilaisvinus į Europos Komisiją deleguoto Andriaus Kubiliaus vietai, tikėtina, Liudas Mažylis taip pat pasirinks EP. Moralas rinkėjams: nebalsuokite už europarlamentarus, jų nesuvilioja net Lietuvos premjero postas.

Po savo vadovaujamos partijos ir savo asmeninio fiasko rinkimuose mandato atsisakė ir konservatorius Gabrielius Landsbergis. Tad Seime dar bus pokyčių.

Pradžia – ne pusė darbo

Būtų gerai, jei naujam Seimui netektų tokių iššūkių kaip jų pirmtakams – ne tik COVID-19 pandemija, bet ir neteisėtų migrantų iš Baltarusijos antplūdis, Ukrainoje prasidėjęs karas. Būtų gerai, jei jų nepersekiotų tokie skandalai ir gėda, kai dėl politinės korupcijos vienas parlamentaras kadencijos pabaigą praleido už grotų, kitas varsto teismų duris dėl kaltinimų tvirkinus nepilnamečius, trečias prarado mandatą, nes balsavo už kitą parlamentarą, dar vienas spruko iš Seimo jį KT pripažinus pažeidus Konstituciją ir Seimo nario priesaiką, visai plejadai teko aiškintis dėl vadinamojo čekiukų skandalo savivaldoje.

Nors Seimui pirmininkavusi Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad ši kadencija bus prisimenama kaip sėkmingo darbo pavyzdys, ir yra tikrai nemažai nuveikta, rinkėjai labai aiškiai ligšioliniams valdantiesiems, išskyrus liberalus, išsaugojusiems panašaus dydžio frakciją, parašė prastą pažymį.

Vis dėlto, jei tikėtume posakiu, kad nauja pradžia – pusė darbo, šįsyk ji daug gero nežada. Politologai naujiems valdantiesiems neprognozuoja didelės sėkmės: nors po nebūto chaoso suformuota aritmetiškai stipri valdančioji dauguma, turinti net dvylika mandatų daugiau nei 2020-aisiais centro dešinės koalicija, o prie jos dar gali formaliai ar ne prisidėti ir keli iš Mišrios Seimo narių grupės, bet ideologinio bendrumo tarp valdančiųjų partijų mažai. Nebent išsipildys posakis, kad geriausias vaistas nuo radikalumo, kaip ir vienybės klijai, – valdžia. O gal socialdemokratai dar permąstys savo pasirinkimus?