Socialinį eksperimentą nusprendęs atlikti skaitmeninio turinio kūrėjas liko nemaloniai nustebintas.
„Mačiau panašių vaizdo įrašų užsienyje ir sugalvojau, kad reikia pažiūrėti, kaip Lietuvoje žmonės elgsis. Bet, deja, tik kas 3, kas 5 žmogus sustojo“, – nusivylimo neslėpė skaitmeninio turinio kūrėjas Vilius Jurgaitis.
Prie nepažįstamųjų priėjęs vaikas prašo pagalbos. Slapčia filmuotos žmonių reakcijos, anot Viliaus, liūdina.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Realiai įsikišo vos vienas žmogus, Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas.
„Gal žmonės bijo problemų. Visą laiką lengviau atsakomybę užmesti kitam žmogui, nei už save prisiimti veiksmus“, – kalbėjo skaitmeninio turinio kūrėjas.
Diskusija užvirė socialiniame tinkle: kodėl beveik niekas nepadėjo eksperimento metu? Kai kurie puolė kritikuoti abejingus žmones, tačiau dalis komentatorių pastebėjo, kad vaikas buvo per daug ramus.
Eksperimentą įvertinusi Vaiko teisių apsaugos tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, kad rami reakcija gali būti apgaulinga.
„Gali būti, kad pagrobėjas vaikui pasakė, kad jeigu jis šauks, bėgs, tai bus tam tikra pasekmė“, – aiškino I. Skuodienė.
Ji primena apie rudens pradžioje sostinės „Akropolyje“ įvykdytą pagrobimą. Nepažįstamos moters iš prekybos centro išvestas vaikas pradžioje neatrodė išsigandęs, o žmonių dėmesį atkreipė tik troleibuse.
Nors policijos atstovas sako, kad visuomenė keičiasi, vis daugiau gyventojų reaguoja į vaikui keliamą pavojų.
Gal žmonės bijo problemų.
„Dingus vaikui ir pradėjus paieškos veiksmus, tiek visuomenė, tiek savanoriai aktyviai įsijungia į paieškas, padeda policijos pareigūnams ir, manau, kad visuomenės susitelkimas, neabejingumas šiuo metu yra tikrai labai didelis“, – akcentavo policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Anot vaiko teisių specialistų, svarbu, kad tėvai paaiškintų, kaip vaikui elgtis skirtingose situacijose. O visuomenės reakcija gali užkirsti kelią nelaimei.
„Jei matote pavojų ir jaučiate, kad situacija grėsminga, geriau kreiptis pagalbos bendruoju pagalbos numeriu. Fotografavimas, filmavimas tokiais atvejais labai padeda, dažniausiai galimi pagrobėjai palieka nusikaltimo vietą, palieka vaiką ir pasišalina“, – patarė I. Skuodienė.
Anot policijos, dėl vaiko pagrobimo šiemet pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai. Vis tik, dažniausiai tai atvejai, kai vaiką nepranešęs pasiima šeimos narys.
(be temos)
(be temos)
(be temos)