Požiūris į saugumą skyrėsi

Naujas Klaipėdos uosto kompleksinis saugos planas patvirtintas daugelio su uosto veikla susijusių institucijų.

Vilniuje, daugiausia Susisiekimo ministerijoje, rengtam planui iš Klaipėdos uosto institucijų pastabų nebuvo. Jas daugiausia pateikė Vidaus reikalų ministerijos tarnybos. Siūlyta, kad kiekvienoje uosto kompanijoje būtų sudaryti ekstremalių situacijų, krizių ir civilinės saugos operacijų centrai. Uosto kompanijos neva privalančios turėti ekstremalių situacijų valdymo planus, pranešimų sistemas ir kitą vietinę saugos funkciją atitinkančią įrangą.

Toks pasiūlymas iš dalies atitiko sovietinę sistemą, kai konkreti įmonė atsakė už civilinę saugą jos teritorijoje. Ji privalėjo įrengti slėptuves ir panašiai.

Tuomet buvo valstybės įmonės, kurias lengva buvo įpareigoti ką nors daryti. Dabar uoste yra privačios bendrovės. Norint, kad jos tiesiogiai perimtų valstybės funkciją rūpintis civiline sauga, privalu valstybės biudžete tam numatyti papildomų pinigų.

Siekusi perkelti rūpinimąsi uosto sauga ant privačių kompanijų Vidaus reikalų ministerija tarsi kratėsi šios funkcijos nuo savęs.

Tokiam planui labiausiai nepritarė Susisiekimo ministerija. Laikomasi nuostatos, kad įvykus ekstremaliai situacijai jūrų uoste turėtų būti laikomasi bendro Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksinio plano.

Pavojingų krovinių traktavimas

Šis planas sudėliojo kiekvienos su uosto veikla susijusios institucijos funkciją. Kiekvienai uosto institucijai numatytas vienoks ar kitoks vaidmuo įvykus didesniam ar mažesniam incidentui.

Bet koks pavojingas krovinys uoste bus traktuojamas kaip padidinto pavojaus krovinys ir atitinkamų tarnybų požiūris į jį sulauks daugiau dėmesio.

Jūrų uoste numatoma didesnė Valstybės saugumo tarnybų, Muitinės kriminalinės tarnybos, Vidaus reikalų, Valstybės sienos apsaugos tarnybų galimos rizikos veiksnių analizė. Planuojama veikti pagal principą, kad ką nors efektyviau užkirsti galima, kai iš anksto yra sužinoma vienokio ar kitokio pobūdžio informacija.

Šia prasme jūrų uostas gali virsti į kažką panašaus, kas yra oro uostuose, kai netgi koks nors pajuokavimas apie galimą incidentą gali būti traktuojamas kaip incidento planavimas.

Nauja nuostata yra ir tai, kad pavojingi kroviniai Klaipėdos uosto saugos sistemoje nebebus išskiriami pagal pavojingumo klases. Bet koks pavojingas krovinys uoste bus traktuojamas kaip padidinto pavojaus krovinys ir atitinkamų tarnybų požiūris į jį sulauks daugiau dėmesio.

Manoma, kad tokia nuostata galėjo atsirasti dėl to, kad šiemet rugsėjį į Klaipėdos uostą remontuotis vos neatplaukė laivas su dideliu kiekiu rusiško amonio nitrato arba salietros, kuri yra žemės ūkio trąša, bet ypatingais atvejais gali sukelti didžiulį sprogimą.

Iki šiol neaišku, ar tas laivas negalėjo būti kokia nors Rusijos tarnybų „dovana“ Klaipėdos uostui už tai, kad Lietuva pernelyg smarkiai palaikė Ukrainą kare su Rusija.

Galimos karo laivų palydos

Pagal naują Klaipėdos uosto saugos schemą planuojama atlikti uosto terminalų saugos analizę. Tai atliks uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimo komisija.

Tokia komisija buvo ir anksčiau. Ją sudarė Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos, Muitinės, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Uosto direkcijos atstovai. Komisija vertindavo, kaip vienas ar kitas terminalas parengtas vykdyti veiklą pagal leidimų sistemos, tarptautinio saugos kodo (ISPS) nuostatas.

Dabar į komisiją planuojama įtraukti ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovus. Tai reiškia, kad komisija labiau analizuos ir nacionaliniu saugumu susietą uosto terminalų veiklą.

Klaipėdos uosto saugos plano schemoje nauja būtų ir tai, kad papildoma funkcija arba užduotis numatoma Lietuvos kariuomenės Karinėms jūrų pajėgoms. Numatoma, kad esant reikalui karo laivai vykdytų krovinių apsaugą uoste ir krovininių laivų eskortavimą arba palydą.

Gali būti, kad dalis naujų funkcijų, nuostatų ar užduočių dėl Klaipėdos uosto apsaugos atsirado ir išanalizavus Ukrainoje vykstančio karo ir civilinių objektų apšaudymo pavyzdžių. Jei su kuo nors įvyktų koks nors Lietuvos incidentas, yra labai didelė tikimybė, kad vienu iš teorinių atakos objektų virstų ir brangią infrastruktūrą turintis Klaipėdos uostas.