Tik keli žingsniai ir kortelė jau rankose. Perka kas nori, naudoja kaip tik nori, tačiau tokiai tvarkai nuo sausio ateina pabaiga.

„Įsigyjant naują išankstinio apmokėjimo kortelę, nesvarbu kokio operatoriaus, yra reikalinga nustatyti vartotojo tapatybę“, – kalbėjo RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

Tą daryti teks ir užsienio turistams. Taip tikimasi pažaboti telefoninių sukčių veiklą.

„Būtent anonimiškumas jiems yra patrauklus, nes su kortelėm gali skambinti, siųsti žinutes, gali kurti socialiniuose tinkluose šimtus paskyrų ir tose paskyrose platinti žalingą informaciją“, – tęsė D. Kuliešius.

Kiekvienais metais sukčiavimo atvejų daugėja apie 20 proc. O SIM kortelės sukčiams – vienas parankiausių būdų išvilioti dideles pinigų sumas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šiemet yra pradėti 4293 ikiteisminiai tyrimai dėl įvairių sukčiavimų. Tai yra 18 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Sukčiavimais šiemet yra padaryta daugiau negu 12 milijonų eurų žala“, – informavo policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Registruotis ir pateikti asmeninius duomenis reiks tik perkant naują išankstinio mokėjimo kortelę.

„Pats paprasčiausias ir visiškai nemokamas būdas ją registruoti bus internetu. Visą žingsnių seką darėme taip, kad klientams būtų patogu ir suprantama. Prisiregistruoti bus galima naudojant bankinius prisijungimus, Mobile ID, Smart ID, arba tiesiog skenuojant savo dokumentą ir nusifotografuojant savo asmenukę“, – aiškino „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė.

Prieš metus mobiliojo ryšio operatoriai skaičiavo, kad papildomas klientų duomenų kaupimas gali atsieiti apie 9 milijonus eurų, tad ir paslaugos klientams esą turėtų brangti. Tačiau bent kol kas kainų kelti neketinama.

„Mums tai nekainuos tiek. Be abejo, kainuos, bet nekainuos tiek, kad keistųsi kainodara. Tai iš principo vartotojai šito nepajus“, – žadėjo „Telia Lietuva“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.

Išankstinių mokėjimo kortelių šių metų trečiąjį ketvirtį šalyje įsigyta daugiau nei 1,2 milijono.

„Per dešimt pirmųjų šių metų mėnesių esame pardavę netgi 12 proc. daugiau negu praėjusiais metais tuo pačiu metu“, – sakė „Maximos“ atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Tačiau papildyti turimas korteles pirkėjai nesivargina. Išnaudoję limitą, tiesiog perka naują kortelę.

„Žmonės mažiau perka būtent SIM kortelių papildymų. Tai jei lyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, jų žmonės šiais metais yra nupirkę 10 proc. mažiau“, – teigė „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė.

Tačiau ar pasiteisins sprendimas registruoti vartotojus ir taip sumažinti sukčiavimo atvejų, abejojama.

Būdų, kaip apeiti reguliavimą, sukčiai, sako, tikrai ras. Pavyzdžiui, naudosis kitų šalių SIM kortelėmis. Kai kurios šalys, tarp jų – Latvija ir Estija, registracijos nereikalauja.

Ir toliau tų būdų jie atras, kaip naudotis telefonu ir likti anonimiškais.

„Jau dabar jie skambina dažniausiai ne iš SIM kortelių, naudoja virtualius numerius, tai, manau, ir toliau tų būdų jie atras, kaip naudotis telefonu ir likti anonimiškais“, – kalbėjo A. Buitkutė.

Ji neatmeta galimybės, kad įvedus ribojimus šalyje, atsiras antrinė panašių kortelių rinka. Ją, be abejo, išnaudos sukčiai.

„Tokią tendenciją mes matėme kitose šalyse“, – tikino A. Buitkutė.

Policija dabar išaiškina tik apie 30 proc. sukčiavimo atvejų, tad SIM kortelių registravimas, anot policijos, galėtų bent šiek tiek pagerinti rezultatus.

„Žinant, koks asmuo tas korteles įsigijo, tikrai padėtų tyrėjams, palengvintų tyrimą, pagreitintų jį, ir, galbūt, būtų didesnė galimybė išaiškinti tuos nusikaltėlius“, – vylėsi R. Matonis.

Idėja registruoti SIM korteles pasiūlyta dar 2017 metais, tačiau Vyriausybės pritarimo sulaukė tik pernai.