Kinijos ir Rusijos kariniai orlaiviai Korėjos oro gynybos identifikacijos zonoje (KADIZ) buvo fiksuojami nuo 9.35 val. (00.35 val. Grinvičo laiku) iki 15.53 val., nurodoma Seulo jungtinių štabo vadų pranešime.

Tačiau lėktuvai KADIZ kirto „nepažeisdami Pietų Korėjos oro erdvės“, paaiškino vadai, pridurdami, kad „orlaivius identifikavo dar iki jiems įskrendant į KADIZ bei dislokavo karinių oro pajėgų naikintuvus, kad šie imtųsi taktinių priemonių, besirengiant bet kokiems nenumatytiesiems atvejams“.

Oro gynybos identifikavimo zona savo plotu viršija šalies oro erdvę, kurioje ji stengiasi saugumo sumetimais kontroliuoti orlaivių eismą, tačiau tokios zonos sąvoka nėra apibrėžta jokioje tarptautinėje sutartyje.

Kinijos gynybos ministerija šiuos skrydžius pavadino „devintuoju bendru strateginiu patruliavimu“ virš Japonijos jūros, kuri Pietų Korėjoje vadinama Rytų jūra.

Savo oficialioje socialinių tinklų paskyroje ji pridūrė, kad skrydžiai penktadienį vyko „pagal Kinijos ir Rusijos kariuomenių metinį bendradarbiavimo planą“.

Pietų Korėjos kariuomenės atstovai vietinei žiniasklaidai teigė, kad kinų kariniai orlaiviai nuskrido link Dokdo salelių, esančių netoli Pietų Korėjos rytinės pakrantės, o pirma netoli ginčijamos povandeninės Jeodo uolos praskrido pro Korėjos pusiasalį ir Japoniją.

Rusų lėktuvai taip pat nuskrido į pietus link Dokdo salelių, kurios Japonijoje vadinamos Takešima.

Oficialių asmenų teigimu, kinų ir rusų orlaiviai prieš pasišalindami kartu perskrido jūrą į pietus nuo Dokdo.

Nuo 2019 m. Kinijos ir Rusijos kariniai orlaiviai reguliariai be išankstinio perspėjimo įskrenda į Pietų Korėjos oro gynybos zoną. Abejų šalių teigimu, tokių skrydžių tikslas – bendros pratybos.

Panašūs incidentai įvyko ir praėjusių metų birželį bei gruodį ir 2022 m. gegužę bei lapkritį. Pekinas ir Maskva tokius skrydžius pavadino „jungtiniu strateginiu oro erdvės patruliavimu“.

Pietų Korėjos gynybos ministerija penktadienį Kinijai ir Rusijai „pareiškė apgailestavimą“ dėl to, kad jų kariniai orlaiviai įskrido į Pietų Korėjos oro gynybos zoną ir „be išankstinio perspėjimo ilgą laiką išbuvo joje“, teigiama pranešime.

Ministerija paprašė „imtis atitinkamų veiksmų, kad toliau tokių įvykių būtų išvengta“, pridurdama, kad dėl tokių veiksmų gali „be reikalo išaugti įtampa regione“.

Po to, kai Maskva prieš beveik trejus metus liepė savo kariams pulti Ukrainą, Kinijos ir Rusijos kariniai ir gynybiniai santykiai išsiplėtė.

Abi šalys nuo seno yra Pietų Korėjos – nesutaikomos Seulo priešės – sąjungininkės.

Pietų Korėja ir Jungtinės Valstijos kaltina Šiaurės Korėja pasiuntus tūkstančius karių į Rusiją kariauti Ukrainoje, o Pchenjanas šį mėnesį ratifikavo svarbią gynybos sutartį su Maskva.