Be pinigų
Laikantis Darbo kodekso, skolų nebus
Ne kartą teko girdėti, kad jūrininkai, dirbantys kompanijos “Baltlanta” laivuose, nereguliariai gauna atlyginimus. Skundėsi jūrininkai, skundėsi jų žmonos. Kai kurie taip ir išplaukdavo į kitą reisą, nesulaukę pinigų už ankstesnįjį, šeimoms nepalikę nė cento. Be to, dirbo tos pačios “Baltlantos” laivuose. Išties – jūrininkų kantrybė begalinė. Galbūt jie tikėjosi, kad jeigu bus arčiau skolininko, šis jų nepamirš ir galiausiai sumokės?
“Baltlanta” niekuo dėta
Beje, nė viename iš maždaug dešimties skundų, kurių “Klaipėda” sulaukė iš jūrininkų ir jų žmonų, “Baltlantos” vardas nebuvo paminėtas. Visi apeliavo į mitinį Lobačiovą. Taip ir sakė: “Dirbu pas Lobačiovą”, “Lobačiovas man nesumokėjo”.
Mitinis todėl, kad dauguma jam dirbančių jūrininkų, kaip jie tvirtino, Lobačiovo niekada nėra matę, tačiau šventai tikėjo jo galybe. Vienas nelaimėlis, kuriam skubiai reikėjo pinigų operacijai, nevilties apimtas nutarė pulti į kojas “pačiam Lobačiovui”. Atėjo, pamatė, gavo. Tiesa, anaiptol ne tiek, kiek prašė, ir juolab - kiek uždirbo.
Taigi, Lobačiovas nėra mitinis. Juo labiau kad ir man teko laimė jį pamatyti. Kai į “Laivitės” generalinio direktoriaus kabinetą įėjo stambus vyras tepaluotu darbo kombinezonu ir prisistatė, iš netikėtumo tesugebėjau paklausti: “Ar tai tas pats Lobačiovas, kuris jūrininkams nemoka pinigų?”. Bet jis į šį klausimą neatsakė.
Iš tikrųjų jūrininkai ir negalėjo neišmokėtų atlyginimų kaltininke įvardinti kompanijos “Baltlanta”. Be to, kad dirbo šios kompanijos laivuose, jie neturėjo su ja nieko bendra.
Ilgą laiką “Baltlanta” savo laivus nuomojo ispanų firmai, kurios atstovas Klaipėdoje, kaip tvirtino jūrininkai, ir buvo Lobačiovas. Laivai buvo frachtuojami be įgulų, jas formavo Lietuvos, kartais Latvijos jūrininkų įdarbinimo firmos. Bankrutavusios įmonės “Jūra” žvejai, daugelį metų neradę darbo, su džiaugsmu priimdavo pasiūlymą plaukti žūklėn. Net gerai neperprasdavo kontraktų, kuriuos jiems duodavo pasirašyti. Kad tik išplauktų į jūrą.
Bijojo pasakyti pavardes
Praregėdavo jau grįžę namo. Negavę atlyginimų prieš išskrendant į tėvynę, o čia radę tuščias kreditines kroteles, į kurias turėjo būti pervesti pinigai, jūrininkai imdavo atidžiai studijuoti savo kontraktus. Be įrašo jūrininko knygelėje, tai vienintelis dokumentas, liudijantis nelengvą pusmetį trukusį darbą jūroje.
Tada jiems kildavo pavėluotų įtarimų: popierius aiškiai netikras, antspaudas neįskaitomas, už kompaniją operatorę pasirašė kapitonas, kuris, suprantama, pinigų neturi.
Iš įdarbinimo kompanijos taip pat nieko nepeši, tolimojo operatoriaus ispano nepasieksi, į teismą su tokiu abejotinu kontraktu nesikreipsi. Kas lieka? Lobačiovas. Arba “brangioji redakcija”.
Nežinau, kaip jūrininkai susitikdavo su Lobačiovu, tačiau į redakciją jie kreipėsi išsaugodami inkognito. Nesakė nei savo vardų bei pavardžių, nei laivo, kuriame veltui lenkė nugaras šešis mėnesius, pavadinimo. “Brangioji redakcija, padėkite, nesumokėjo atlyginimo. Paveikite, parašykite”, - toliau nežengdavo nei jūrininkai, nei jų žmonos. O kaip padėti, kai tokia konspiracija? Nepadėjo įtikinėjimai, kad jų pavardės bus išsaugotos paslaptyje, bus paskelbtos tik teisme, jeigu iki to bus prieita.
Į tiesų klausimą, ar besiskundžiantieji savo parodymus patvirtins teisme, jeigu “brangiąją redakciją” už šmeižtą paduos į teismą, dauguma atsakė, jog nepatvirtins. Tik vienas jūrininkas prėjusių metų pradžioje paliko savo koordinates, kuriomis leido pasinaudoti tik išskirtiniu atveju. Ir bent jau pažadėjo padėti teisminio nagrinėjimo atveju, nors savo pavardės taip pat nenurodė: jis įsidarbino kitoje firmoje, todėl nenorėjo būti susijęs su jokiais skandalais.
Jūrininkų baimę nurodyti savo pavardes galima suprasti. Jie bijo užsitraukti darbdavio pyktį ir likti be darbo, tegul ir neapmokamo. Jie bijo patekti į įdarbinimo agentūrų juoduosius sąrašus ir likti be jūros. Tačiau tada nereikia skųstis, reikia kentėti.
Prieš metus vienas jūrininkas davė gerą mintį. “Rytoj rytą atvažiuokite prie buvusio “Sirijaus”. Ten visada renkasi jūrininkai, jie tikrai viską jums patvirtins.” Atvažiavome. Iš tikrųjų, maždaug dešimt vyrų niūriai žvelgė į skyriaus viršininko duris. Bet užteko prisistatyti ir paklausti apie atlyginimą, jie iškart išsibėgiojo, šūktelėję, jog viskuo patenkinti.
O skyriaus viršininkas į klausimą, kodėl vėluojama išmokėti jūrininkams atlyginimus, mandagiai atsakė: “Pasitaiko, kad vėluojame, tačiau reikia svarstyti konkrečius faktus. Apie kokį laivą kalbate?”. Buvo labai nejauku.
Išseko jūrininkų kantrybė
Praėjusių metų pabaigoje redakcijai paskambino jūrininko žmona prisistačiusi moteris ir ašarodama klausė, kaip gyventi. Namuose nėra nė trupinėlio, o (suprantama, kas) nedavė pinigų net prieš Naujuosius metus. Žadėjo ateiti ir viską papasakoti. Neatėjo. Paverkė, ir jai palengvėjo.
Tačiau jūrininkai jau pavargo bijoti. Keli laivo “Aras-1” įgulos nariai, kurių pavardės “Klaipėdai” žinomos, pasirengę atsakyti už savo žodžius. Jie pasakojo dar rugsėjo 15-ąją grįžę iš pusmetį trukusio reiso, tačiau atlyginimų taip ir nesulaukę. Grįžę gavo 1 000 dol. avanso, vėliau dar tiek pat, ir viskas.
“Laikas ruoštis į kitą reisą, o mums už šį dar nesumokėjo. Ar ne gėda 4 mėnesius “sukti” mūsų pinigus? Jeigu suskaičiuosime, kiek reikia sumokėti daugiau kaip 90 įgulos narių, ir taip susidarytų didžiulė suma”, - piktinosi žmonės.
“Aro-1” įgulą pernai kovą suformavo užsienio įdarbinimo agentūra “Alpha Crewing”. “Baltlantai” priklausantį laivą be įgulos ji frachtavo tai pačiai firmai operatorei.
Viskas pagal įstatymą
“Baltlanta” jūrininkams atlyginimų neskolinga. Visiems, su kuriais sudarėme terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, atlyginimai mokami laiku, jau išmokėti ir už gruodį. Problemų gali kilti tiems, kurie frachtuojamuose laivuose įsidarbino per įdarbinimo agentūras, tačiau mūsų kompanija čia niekuo dėta”, - tvirtino “Baltlantos” vadovas Andrejus Sumcovas.
Vadinasi, laivai – mūsų, lietuviški, juose dirba mūsų, Lietuvos, jūrininkai, o atlyginimus jiems moka arba, tiksliau, nuolat vėluoja mokėti operatorius užsienietis? Vienas jūrininkas teigė, kad per dešimt darbo metų šis operatorius jam skolingas jau 12 tūkst. dolerių.
Tiesa, “Baltlantos” vadovai užtikrino, kad padėtis keičiasi į gerąją pusę. “Nuo praėjusių metų liepos savo laivus frachtuojame tik kartu su įgulomis, kurias patys suformuojame. Mūsų kompanijos laivyne vienu metu dirba 700 jūrininkų. Maždaug 15 proc. jų į “Baltlantą” priimti nuolatiniam darbui. Tai jūrų specialistai – laivavedžiai, laivų mechanikai ir kt. Pagal Darbo kodeksą sutartis su eiliniais jūrininkais, pagalbiniu personalu sudarome vienam reisui. Tačiau siekiame išlaikyti stabilias įgulas, todėl, pasibaigus sutarties galiojimui, nukreipiame jūrininkus į remontą, ieškome jiems kito darbo, kad vėliau vėl išsiųstume į jūrą su ta pačia įgula”, - pastebėjo “Baltlantos” direktoriaus pavaduotojas personalo reikalams Saulius Žukauskas.
Pasak S.Žukausko, naujoji darbo santykių su jūrininkais sistema griežtai atitinka Darbo kodeksą. Įmonė už juos moka “Sodrai” socialinio draudimo įmokas, jiems skaičiuojamas darbo stažas, jie naudojasi visomis socialinėmis garantijomis, kurias teikia valstybė. Direktoriaus pavaduotojas taip pat džiaugėsi, kad į “Baltlantos” laivyną ateina vis daugiau jaunimo. Kompanija patenkinta Klaipėdos laivininkų mokyklos absolventų rengimu.
“Liko tik trys tokie laivai, kaip “Aras-1”, į kuriuos iki praėjusių metų liepos jūrininkus samdydavo įdarbinimo agentūros ir iki šiol nemokėjo jiems atlyginimų. Mūsų žiniomis, skola bus grąžinta sausio pabaigoje ar vasario pradžioje. Į kitą reisą jie išplauks jau turėdami terminuotą arba neterminuotą sutartį su “Baltlanta”, - suteikė vilčių jūrininkams UAB “Baltlanta” direktoriaus pavaduotojas personalo reikalams S.Žukauskas.
Naujausi komentarai