SAVAITĖS DYGSNIAI

Gandrašaudys paliktas už grotų

Ar žinote, kuo įsimintina 1987 m. rugsėjo 16 diena?

Tądien (tiksliau – naktį) buvo nužudyti Jūrų muziejaus penki karališkieji pingvinai. Įvykis visus pašiurpino ir sukrėtė, nes tokio dalyko Lietuvoje dar nebuvo. Ką tik tada žmonės nekalbėjo! Iš pradžių buvo spėliojama, kad tą žiaurų ir protui nesuvokiamą darbą padarė sargas, bet netruko paaiškėti, kad pingvinų žudikas – jo draugas, kuris neva girtas buvo atsibastęs į muziejų. Teisme žudikas aiškino, kad jis girtas ėjo iš tualeto, ieškojo durų laukan išeiti, esą tuomet ir netyčia griuvęs ant pingvinų ir taip juos užspaudęs. Bet teismas nepatikėjo tokiu aiškinimu, nes visų pingvinų kaklai buvo nusukinėti... Dabar jau, deja, niekas nepasakys, kaip ir koks buvo panaudotas smurtas prieš pingvinus, nes paukščių žudikas sėdo kalėjiman penkeriems metams, o po to jo jau niekas iš muziejaus darbuotojų daugiau nebematė...

Kodėl prisimename šitą visą Lietuvą šiurpinusį įvykį? Ogi todėl, kad šių metų liepos mėnesį Lietuvą perskrodė kita panaši žinia – Šilutės rajono kaimuose iššaudyti gandrai! Penkiolika nušautų, vienas – sužeistas. Įtariamas gandrašaudys – muitininkas Marius Dulaitis. Jį, kankinamą pagirių, po Tarvydų, Užlieknių, Pašyšių, Grabupėlių ir kitus kaimus tądien vežiojo giminaitis, o muitininkas šaudė gandrus. Taip jis “taisė” sveikatą. Ir taip prisitaisė, kad pateko už grotų: Šilutės rajono apylinkės teismas paskyrė jam kardomąją priemonę – suėmimą vieno mėnesio laikotarpiui.

O vakar, t.y. spalio 10 dieną, Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjo Mariaus Dulaičio gynėjo prašymą panaikinti suėmimą. Bet kaltinamojo gynėjo skundas buvo atmestas. Atmestas dėl to, kad kaltinamasis gali trukdyti ikiteisminio tyrimo procesui. Tokiai nutarčiai įtakos turėjo ir tai, kad kaltinamasis ne tik padarė nusikaltimą, bet ir parodė nepamatuotą panieką valstybės, tautos bei nacionalinėms vertybėms, visuomenės dorovei.

Iš patikimų šaltinių sužinota, kad buvo tikimasi kitokio, palankaus Mariui Dulaičiui rezultato. O čia Klaipėdos apygardos teismas ėmė ir paskelbė: kaltinamojo Mariaus Dulaičio gynėjo skundą atmesti! Ši nutartis galutinė ir toliau nebeskundžiama.

Kas skaitė anksčiau laikraščiuose apie gandrų medžiotoją ir matė jo “žygius” per televiziją, ko gero, galėjo nustebti nuo muitininko įžūlumo, grasinimo “užtampyti po teismus”, besarmatiško melavimo ir net neprarastos vilties per teismus sugrįžti atgal dirbti į muitinę. Iš kur toks neregėtas įžūlumas? Bet stebėtis nėra ko. Spėju, kad Marius Dulaitis, ko gero, neakivaizdžiai kremta teisės mokslus, kas dabar tapo labai madinga, nes labai jau atvirai gandražudystę jis vertina tik iš juridinės pusės. Tokiais atvejais sąžiningumui, atvirumui ir garbingumui dažnai vietos jau nebūna, šitie dalykai kažkur pradingsta.

Bet ar jis vienas toks? Jūs tik pažiūrėkit – šią savaitę prasidėjo penkių aukštų Lietuvos konsulų – visų iki vieno teisininkų – teismas. Už saugumui įtarimą sukėlusius darbelius iš tarnybos Užsienio reikalų ministerijoje atleisti diplomatai per teismą lyg niekur nieko bando grįžti į ankstesnį darbą ir dar prisiteisti riebias kompensacijas. Kad šitie vyrai yra prisivirę kažkokios košės, nuo kurios tapo pažeidžiami, čia, kaip sakoma, ir keptuvei aišku, bet niekas negali garantuoti, kad teismas jų darban negrąžins. Rasis, žiū, koks mažytis teisinis akmenukas – bus pažeista kokia nors teisinė procedūra – ir nuvirs visas didelis įstatymo vežimas. Diplomatai grįš į darbą, o mums beliks stebėtis, kokie buvo protingi mūsų protėviai, sakydami, kad kartais ir mažas akmenėlis didelį vežimą verčia. Tik dabar jau ne kartais, dabar jau – dažnąsyk.