Jie visada turės Paryžių (I) Pereiti į pagrindinį turinį

Jie visada turės Paryžių (I)

2025-08-07 12:00

Tai buvo šlykštūs ir niūrūs metai, prasidėję bei pasibaigę klaikiais, didelę civilizuoto pasaulio dalį sukrėtusiais išpuoliais. Abu šie teroro aktai buvo įvykdyti toje pačioje valstybėje ir tame pačiame mieste. Abu jie buvo priskiriami toms pačioms politinėms ekstremistinėms jėgoms. Šios veikiausiai stengėsi ne tik nužudyti kuo daugiau žmonių, bet ir mirtinai smūgiuoti į pačią vakarietiškų vertybių šerdį.

Širdgėla: roko grupės „Eagles of Death Metal“ nariai bendrauja su žurnalistais per teismo procesą, kuriame turėjo liudyti apie 2015 m. lapkritį įvykusias žudynes „Bataclan“ koncertų salėje Paryžiuje. Procesas: šiame piešinyje užfiksuotas S. Abdeslamas, 2015 m. lapkritį Paryžiuje siautėjęs ekstremistas, kurį teisėsaugai vienintelį tuokart pavyko sučiupti gyvą. Terpė: žudikai nenusileidžia iš kosmoso – jie mūsų visuomenės nariai ir vaikšto tomis pačiomis gatvėmis. Šioje nuotraukoje žurnalistas filmuoja pašto dėžutes name, kuriame užaugo S. Amimouras, vėliau tapęs ekstremistu.

Kaip mūšio lauke

Paryžius – ne tik Prancūzijos valstybės sostinė, bet ir vienas pačių svarbiausių pasaulio politinių, diplomatinių, finansinių ir komercinių centrų.

Jau ne vieną amžių jis garsėja mada, gastronomija, kultūra ir neretai yra siejamas su romantika bei gurmaniškais gyvenimo malonumais.

Per savąją egzistenciją šiam miestui ir jo žmonėms teko daug ką pergyventi, tačiau 2015-ųjų lapkričio 13–14 d. nakties linksmybes nutraukė toks sukrėtimas, kokio Paryžiuje jau seniai nebūta (neskaitant kito prieš tai tais pačiais metais įvykusio panašaus teroro akto).

„Viskas atrodė kaip mūšio lauke, visur aplinkui telkšojo kraujas, visur gulėjo kūnai. Kai prasidėjo šaudymas, buvau atokesnėje salės pusėje. Atrodė, kad buvo mažiausiai du ginkluoti šauliai. Jie šaudė iš balkono. Visi šliaužė grindimis. Aš gulėjau ant grindų kartu su mane užgulusiu žmogumi bei dar vienu šalia manęs atsirėmusiu į sieną. Mes tiesiog taip ir gulėjome. Iš pradžių laikėmės tyliai. Nežinau, kiek laiko išbuvome tokioje būsenoje, tačiau atrodė, kad tai niekada nesibaigs“, – apie išpuolį „Bataclan“ koncertų salėje „The Guardian“ atstovei Angelique Chrisafis pasakojo liudininkas Marcas Coupris („Business Insider“ straipsnis „Liudininkas Paryžiuje: visur telkšojo kraujas, visur buvo pilna kūnų“ („Paris witness: „There was blood everywhere, there were bodies everywhere“, 2015 11 14).

„Išgirdome garsų trinktelėjimą, tačiau man dabar atrodo, kad tuo metu pamanėme, jog tai pasirodymo dalis. Iš pradžių nesureagavau, tačiau išgirdęs už nugaros rėkiančius žmones atsisukau... ir manau, kad buvo bent du vyrai. Jie ėjo nuo arenos galo ir ėmė šaudyti iš kažko, kas

atrodė kaip AK-47“, – savo įspūdžius „BBC Radio 5 Live“ stoties laidoje „The Nolan Show“ pasakojo Michaelu O’Connoru įvardytas liudininkas.

Jis teigė čiupęs savo širdies draugę už rankos ir bandęs judėti link netoliese buvusio mažo avarinio išėjimo, tačiau pro jį prasibrauti bandė ir daugiau lankytojų, tad kilo spūstis, neleidusi visiems ištrūkti.

Terpė: žudikai nenusileidžia iš kosmoso – jie mūsų visuomenės nariai ir vaikšto tomis pačiomis gatvėmis. Šioje nuotraukoje žurnalistas filmuoja pašto dėžutes name, kuriame užaugo S. Amimouras, vėliau tapęs ekstremistu.

Platesnės atakos dalis

Užpuolikai toliau į minią šaudė automatiniais ginklais, o klykiantys žmonės vieni kitus draskė ir stumdė, bandydami pabėgti.

Šauliams ištuštinus dėtuves, koncerto salėje buvę žmonės dar kartą visi lyg susitarę pabandė ištrūkti, tačiau įsibrovėliai iš naujo užsitaisė ginklus ir vėl ėmė šaudyti.

„Bataclan“ koncertų salėje per alternatyviojo roko grupės „Eagles of Death Metal“ („Mirties metalo ereliai“) koncertą įvykusios skerdynės pasiglemžė net 90 gyvybių, tačiau šis išpuolis tebuvo platesnės tą vakarą įvykdytos koordinuotos atakos mieste dalis.

Anot „France 24“ portale pateikiamo straipsnio „2015-ųjų lapkričio išpuoliai: Prancūzijos sostinę sukrėtusios nakties įvykių eiga“ („November 2015 attacks: A timeline of the night that shook the French capital“, 2021), apie 21.16 val. į nacionalinį „Stade de France“ stadioną stebėti Vokietijos bei Prancūzijos rungtynių susirinkusių žiūrovų dėmesį patraukė garsus fejerverkus priminęs driokstelėjimas.

Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo ne fejerverkų, o į stadioną pakliūti norėjusio savižudžio sprogdintojo aktyvuoto užtaiso garsas.

Linksmybes nutraukė toks sukrėtimas, kokio Paryžiuje jau seniai nebūta.

Prancūzijos ir Vokietijos santykiai praeityje anaiptol ne visada buvo draugiški, tačiau futbolas yra populiarus sportas abiejose valstybėse, tad į šiauriniame Paryžiaus Sen Deni (Saint-Denis) priemiestyje esantį stadioną tą vakarą susirinko apie 80 tūkst. žiūrovų.

Vienas jų – tuometis Prancūzijos prezidentas Francoisas Gerardas Georgesas Nicolas Hollande’as (1954).

Kiek vėliau (pasak vienų žurnalistų, praėjus kelioms, o kitų teigimu, net keliolikai minučių nuo pirmojo sprogimo) pasigirdo dar vienas, antrasis driokstelėjimas (prie kito stadiono įėjimo).

Šias rungtynes transliavo televizija, nuaidėjus antrajam sprogimui, buvo nuspręsta Prancūzijos prezidentą išvesti į saugesnę vietą.

Galiausiai, anot BBC straipsnio „Paryžiaus atakos: Kas įvyko naktį“ („Paris attacks: What happened on the night“, 2015 m. gruodis), netoli stadiono buvo aktyvuotas ir trečiasis užtaisas (likus kelioms minutėms iki 22 val.).

Procesas: šiame piešinyje užfiksuotas S. Abdeslamas, 2015 m. lapkritį Paryžiuje siautėjęs ekstremistas, kurį teisėsaugai vienintelį tuokart pavyko sučiupti gyvą.

Nespėjo įsilieti į minią

„Rungtynėms vos prasidėjus, išgirdome du sprogimus – du labai garsius driokstelėjimus. Žmogaus, bent kartą buvusio didelėse futbolo rungtynėse, ausiai fejerverkų garsas neturėtų skambėti neįprastai, tačiau šį kartą nugriaudėję sprogimai buvo nepalyginamai garsesni nei fejerverkų, netrukus po to išgirdome policijos sirenas, leidusias spėti, kad išties galėjo įvykti kažkas labai neįprasto“, – kolegoms pasakojo žurnalistas Benas Barnier („National Public Radio“ portalo straipsnis „Staiga išgirdau žmones klykiančius: liudininkų pasakojimai iš Paryžiaus“ („Suddenly I Heard People Screaming: Eyewitness Accounts From Paris“), 2015 11 14).

Anot šio liudininko, rungtynės tebevykusios, tačiau žiūrovai, net ir stebėdami žaidimą, vis reguliariai žvilgtelėdavo į savo mobiliuosius telefonus, ieškodami informacijos apie varžybų darną sutrikdžiusį įvykį.

Teigiama, kad šis išpuolis pražudė bent vieną žmogų (neskaitant trijų ekstremistų), tačiau sprogdintojams nepavyko įgyvendinti pagrindinio savo sumanymo – įsigauti į užpildytą stadioną ir aktyvuoti sprogstamųjų užtaisų įsiliejus į minią.

Kulkos skriejo į žmones

Visiškai kitokie, gerokai pragaištingesni įvykiai vyko kitoje megapolio dalyje, kai iš juodo „Seat“ automobilio (arba automobilių) išlipę ekstremistų sėbrai pradėjo šaudyti į baro „Le Carillon“ („Kariljonas“) ir restorano „Le Petit Cambodge“ („Mažoji Kambodža“) terasose sėdinčius žmones, picerijų „A La Bonne Biere“ („Prie gero alaus“) bei „La Casa Nostra“ (it. „Mūsų namai“) klientus ir restorano „La Belle Equipe“ („Gera kompanija“) lankytojus.

Ši „specialiosios operacijos“ dalis prasidėjo beveik tuo pat metu, kaip ir sprogdinimai stadiono prieigose (nuo maždaug 21.25 val.), o apie 21.40 val. vadinamajame Voltero bulvare (Boulevard Voltaire) nugriaudėjo dar vienas savižudžio aktyvuotas užtaisas (pasak žiniasklaidos atstovų, dėl jo bent vienas žmogus buvo labai rimtai sužeistas).

„Valgiau su savo drauge, mes kaip tik vakarieniavome ir staiga pasigirdo labai garsūs šūviai, kulkos ėmė skrieti pro langus. Netrukus visi vakarieniavusieji ėmė kristi ant grindų, tad mes ten ir gulėjome, kol aidėjo nesibaigiančių šūvių garsai, pro langus krentant dūžtančio stiklo šukėms.

Pamačiau šalia manęs gulėjusią moterį, į kurią, teisingumo dėlei pasakius, buvau įsikibusi, ir paklausiau: „Ar jums viskas gerai? Ar jums nieko nenutiko?“ Tada pakėliau galvą ir pamačiau, kad ji mirtinai sužalota“, – žiniasklaidos platformos „ABC News“ atstovams pasakojo „Le Petit Cambodge“ restorane buvusi Charlotte Brehaut.

Projektas „Lūžio taškas“ portale https://www.kl.lt (2025) dalinai finansuojamas iš „Medijų rėmimo fondo“, skirta suma 7500 eurų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų