Abchazijos gyventojai penktadienį renka trečią lyderį per savo audringą istoriją nuo ryšių nutraukimo su Tbilisiu praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje, nors šį žingsnį pripažįsta tik Rusija ir kelios kitos šalys.

Pirmalaikiai rinkimai surengti anksčiau šiais mirus veteranui Abchazijos prezidentui Sergejui Bagapšui, kai jam buvo atlikta plaučių operacija.

Apie 200 tūkst. gyventojų turinčiame regione žmonės galės pasirinkti vieną iš trijų kandidatų, siekiančių posto, kuris S.Bagapšui priklausė nuo 2005 metų.

Gruzija, kaip ir didžioji dalis tarptautinės bendruomenės, šį balsavimą laiko neteisėtu.

Dėl nuo Gruzijos vienašališkai atsiskyrusio regiono, kurio nepriklausomybę, be Maskvos, pripažįsta tik Venesuela, Nikaragva ir mažytė Ramiojo vandenyno salų valstybė Nauru, lyderio posto varžosi trys kandidatai.

Balsavimo apylinkės atsidarė apie 4 val. Grinvičo (7 val. Lietuvos) laiku. Anksti ryte prie balsadėžių plūdo negausus, tačiau pastovus rinkėjų srautas, o jokių neramumų kol kas nepastebima, pranešė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas.

Simboliška, kad šis balsavimas sutampa su Maskvos sprendimo pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos suverenumą po 2008 metais vykusio penkių dienų karo tarp Rusijos ir Gruzijos trečiosiomis metinėmis.

62 metų S.Bagapšas mirė gegužę Maskvos ligoninėje po plaučių operacijos. Dabar jo postą siekia užimti Abchazijos premjeras Sergejus Šamba ir du kiti pretendentai - viceprezidentas Aleksandras Ankvabas ir opozicijos lyderis Raulis Chadžimba.

A.Ankvabas, buvęs Sovietų Sąjungos komunistinės nomenklatūros narys, vėliau tapęs Maskvos verslininku, liko gyvas per keturis pasikėsinimus, iš kurių vėliausias buvo surengtas pernai rugsėjį, kai nežinomi užpuolikai šovė į jo namą iš raketinio granatsvaidžio.

Tačiau šie rinkimai veikiausiai nesukels didelių pokyčių Abchazijos politikoje ir neišves šio regiono iš izoliacijos. Nors trijų kandidatų pozicijos skiriasi, jie visi nusiteikę draugiškai Kremliaus atžvilgiu ir griežtai nusistatę prieš susivienijimą su Gruzija.

S.Bagapšo pirmtakas pirmasis Abchazijos prezidentas Vladislavas Ardzinba, atvedęs savo regioną į pilietinį karą su Tbilisiu ir faktinę nepriklausomybę, vadovavo 1994-2005 metais. Jis mirė Maskvoje pernai.

Per paskutinius prezidento rinkimus 2009 metų gruodį Abchazijos žmonės perrinko S.Bagapšą.

"Kitaip nei per ankstesnius rinkimus, kuriuose susigrūmė įvairios asmenybės, atstovaujančios skirtingoms jėgoms, šiandien mes kalbame apie šalies vidinę evoliuciją, - sakė Maskvoje įsikūrusio Carnegie centro analitikas Andrejus Riabovas. - Kad ir koks būtų rezultatas, Rusija nepraloš."

Kai kurie abchazai, kurie didžiuojasi savo tautos istorija, kupina kovų su daug stipresnėmis galybėmis, nerimauja dėl Rusijos įtakos, tačiau naujam prezidentui nebūtų lengva susilpninti Maskvos gniaužtus.

Buvęs Sovietų Sąjungos KGB agentas R.Chadžimba yra vienas iš balsingiausių Abchazijos priklausomybės nuo Rusijos kritikų.

Abchazijos separatistai praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje kovėsi pilietiniame kare su Gruzija, kilusiame subyrėjus Sovietų Sąjungai. Per šį konfliktą žuvo keli tūkstančiai žmonių, o dar apie 250 tūkst., daugiausiai etninių gruzinų - buvo priversti palikti savo namus.

Maskvai pripažinus Abchazijos nepriklausomybę, Rusija šiam regionui teikė didelę pagalbą, o rusų turistai plūdo į Juodosios jūros kurortus. Tačiau Abchazijos ekonomika iki šiol kenčia nuo tarptautinės bendruomenės nenoro pripažinti jos suverenumą.

Anksčiau šiais metais Ramiojo vandenyno salo valstybė Vanuatu įsivėlė į diplomatinį ginčą, kai nusprendė pripažinti Abchazijos nepriklausomybę, tačiau greitai paneigė kada nors žengusi tokį žingsnį.

Abchazija labai priklausoma nuo gausėjančių turistų iš Rusijos ir Maskvos teikiamos finansinės pagalbos. Rusijos kariškiai statosi oro pajėgų bazę ir karo laivyno uostą šiame regione, esančiame vos už 20 kilometrų nuo Rusijos miesto Sočio, kuriame vyks 2014 metų žiemos olimpinės žaidynės.