Kipro lyderiai ketvirtadienį spręs dėl naujai sudaryto plano, kuris galėtų užtikrinti finansinio gelbėjimo programą prie bankroto ribos priartėjusiai euro zonos narei, kai parlamentas atmetė prieštaringai vertinamą indėlių apmokestinimą.

Prezidentas Nikas Anastasiadis (Nicos Anastasiades) „rytoj pateiks atsarginio plano paketą partijų lyderiams prezidentūroje“, valstybinė televizija pranešė trečiadienį, po neeilinio ministrų kabinetų posėdžio, kuriam pirmininkavo šalies vadovas. Šis pasitarimas buvo sušauktas siekiant apsvarstyti alternatyvų planą.

„Sprendimas dėl Kipro gelbėjimo turi būtų priimtas vėliausiai ketvirtadienį“, - valstybinė naujienų agentūra CNA citavo N.Anastasiadžio pasisakymą, kai jis išvyko iš prezidentūros trečiadienio vakarą.

Pasiūlymai, tarp kurių dar gali būti įtrauktas vienoks ar kitoks indėlių mokestis, buvo iškelti per kabineto posėdį, kuris buvo sušauktas siekiant užbaigti krizę, privertusią pareigūnus uždaryti šios Viduržemio jūros salos bankus dešimčiai dienų.

CNA citavo neįvardytus vyriausybės šaltinius, kurie sakė, kad pagal naują gelbėjimo planą numatoma įkurti „struktūrinių investicijų fondą, kuris būtų sustiprintas lėšomis iš įvairių taupymo priemonių, nekilnojamuoju turtu“ ir kitais šaltiniais.

„Šis fondas taip pat būtų susietas su obligacijų klausimu ir gamtinių dujų (gavybos) perspektyvomis“, - pridūrė agentūra.

Šios priemonės buvo paskubomis planuojamos, kai finansų ministrui Michaliui Sariui (Michalis Sarris) nepavyko pasiekti pažangos per derybas Maskvoje dėl Rusijos pagalbos, nes ši kietai besideranti šalis siekė perimti pelningą turtą mainais į didesnę paramą Nikosijai.

Finansų ministras sakė, kad bankai, kurie paskutinį kartą buvo atvėrę duris praeitą penktadienį, liks uždaryti ketvirtadienį ir penktadienį - „dėl viešojo intereso, siekiant užtikrinti finansinį stabilumą“.

Pirmadienis Kipre bus išeiginė, todėl bankai veiklą atnaujinti turbūt galės ne anksčiau antradienio, baiminantis, kad įbauginti klientai puls masiškai atsiiminėti indėlių.

Tai buvo dar vienas smūgis skolų slegiamai Kipro ekonomikai, kuri pernai susitraukė 2,3 procento, nukentėjusi nuo pasaulinės finansų krizės ir glaudžių ryšių su recesijos krečiama Graikija.

„Negalime pirkti, negalime parduoti, - apgailestavo Nikosijoje įsikūrusios šaldytų maisto produktų bendrovės direktorius Kostakis Sofoklidis (Costakis Sophoclides). - Daugelis mano klientų yra viešbučiai ir restoranai ... o mes negalime jų aprūpinti. Dabar turiu 25 darbuotojus, tačiau kitą savaitę mano parduotuvėse nebeliks produktų. Kas nutiks?“

Pareigūnai trečiadienį dalyvavo derybose po to, kai įstatymų leidėjai ankstesnę dieną atmetė planą, numatantį precedento neturintį vienkartinį bankuose laikomų indėlių apmokestinimą iki 9,9 proc. tarifu. Ši priemonė buvo pasiūlyta kaip sąlyga, siekiant gauti 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) paskolą iš tarptautinių kreditorių.

Skolintojų trejetas - Europos Sąjunga (ES), Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) - šeštadienį sutiko skirti finansinio gelbėjimo paketą, jeigu Kipras įsipareigos savarankiškai surinkti dar 5,8 mlrd. eurų (20 mlrd. litų).

Tačiau Brazilijos atstovas Tarptautiniame valiutos fonde trečiadienį kritikavo planus apmokestinti indėlius.

Paulo Nogueira Batista (Paulu Nogeira Batista), TVF valdyboje atstovaujantis Brazilijai ir dešimčiai kitų Lotynų Amerikos šalių, sakė, kad ši priemonė jam buvo netikėta, tačiau ji esanti „itin probleminė“.

Ketvirtadienis „turėtų būti sunki diena“, nurodė CNA. Agentūra citavo vyriausybės šaltinius, kurie sakė, jog N.Anastasiadis pateiks finansinio gelbėjimo planą partijų lyderiams 7 val. 30 min. Grinvičo (9 val. 30 min. Lietuvos) laiku, o po pietų - parlamentui.

Nors iš bankomatų dar galima paimti grynųjų pinigų, daugelyje degalinių nebebuvo įmanoma atsiskaityti bankų kortelėmis, o daugelis parduotuvių nebepriima čekių.

Įtakingos Ortodoksų Bažnyčios, kuri yra didžiausia Kipre nekilnojamojo turto valdytoja, vadovas arkivyskupas Chrizostomas II trečiadienį pasiūlė perduoti Bažnyčios turtą naudot vyriausybės nuožiūra.

Parlamentui ištarus „ne“ indėlių apmokestinimo planui per balsavimą, kuriame valdančiosios partijos deputatai susilaikė, Kipras atsigręžė į Rusiją: N.Anastasiadis pasiuntė M.Sarį į Maskvą prašyti naujos paramos, taip pat sušvelninti 2,5 mlrd. eurų (8,6 mlrd. litų) paskolos, kurią Maskva suteikė Nikosijai 2011 metais, sąlygas.

Rusijos piliečiai ir bendrovės Kipro bankuose laiko apie 31 mlrd. JAV dolerių.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas sakė, kad finansinio gelbėjimo plane buvo padaryta klaidų ir kad sprendinys neturėtų pakenkti Maskvos santykiams su ES.

„Tikiuosi, kad sprendinys, kuris galiausiai bus priimtas, bus kiek įmanoma geriau apgalvotas, ir kad jis suteiks pagalbą Kiprui bei nepakenks mūsų ryšiams su ES“, - sakė jis.

Tuo tarpu M.Saris atrodė gerai nusiteikęs po susitikimo su Rusijos finansų ministru Antonu Siluanovu ir prieš derybas su pirmuoju vicepremjeru Igoriu Šuvalovu dėl galimybių gauti naują paskolą, sakydamas, kad tas pokalbis buvo „labai gera pradžia“.

Žiniasklaida pranešė, kad derybos Maskvoje tęsis ketvirtadienį.

Kita vertus, JAV Federalinių atsargų sistemos vadovas Benas Bernanke (Benas Bernankė) pareiškė: „Mes neįžvelgiame didelė grėsmės JAV finansų sistemai arba JAV ekonomikai“ dėl krizės Kipre.