JAV trečiadienį sulauks pirmojo iššūkio nuolat kartojamiems teiginiams, kad „WikiLeaks“ viešinami dokumentai neatsiliepia santykiams su partneriais.

Paviešintos telegramos, kad Vašingtonas nesirengia dislokuoti daugiau kareivių Lenkijoje, Varšuvos teigimu, bus svarbi tema trečiadienį per jos prezidento derybas su Baracku Obama.
B. Obama save tituluoja pirmuoju Ramiojo vandenyno prezidentu. Gimęs Havajuose, augęs Indonezijoje, jis plačiai laikomas skiriantis per mažai dėmesio seniesiems transatlantiniams sąjungininkams. Vidurio Europos šalys, Rusijos kaimynės, dėl to skundžiasi jau pusantrų metų, bet šiandien jis skundą išgirs akis į akį iš didžiausios regiono valstybės lyderio – Lenkijos prezidento.

Šalies premjeras išvakarėse pareiškė, kad viena iš svarbių temų bus tai, ką atskleidė „WikiLeaks“ viešinami dokumentai – kad Vašingtonas nė nesirengia atsižvelgti į Varšuvos norus, kad į Lenkija būtų atsiųsta daugiau Amerikos karių.

„WikiLeaks“ atskleistas vedžiojimas už nosies, pasak Donaldo Tusko, svarbiau negu smulkūs nemalonumai, kuriuos dėl paviešintų telegramų patyrė kitos šalys.

„Mūsų problema išties rimta. Tai ne įvaizdžio problema, kaip tai yra kai kurių valstybių atveju; tai nėra ir reputacijos problema, kaip Jungtinių Valstijų atveju. Mūsų problema – iliuzijų praradimas dėl valstybių santykių pobūdžio, pavyzdžiui, tarp tokių artimų sąjungininkių kaip Jungtinės Valstijos ir Lenkija“, – komentavo D. Tuskas, Lenkijos ministras pirmininkas.

Pasaulio žiniasklaida antradienį plačiai komentavo Lenkijos nepasitenkinimą, kad Jungtinės Valstijos po ilgų prašymų į pasienį su Kaliningradu atsiuntė raketų įrenginių „Patriot“ iš Vokietijos, bet paskui paaiškėjo, kad jie – tušti. „Nereikia mums gėlių vazonuose“, – cituojamas viceministras.

Telegramoje taip pat rašoma, kad Lenkija tikisi daugiau kaip šimto karių raketoms aptarnauti, tai galėtų tapti nuolatiniu garnizonu, bet Jungtinės Valstijos siunčia tik dvi tris dešimtis technikų.
Rimčiau mokyti Lenkijos karius, kaip elgtis su „Patriot“, Amerika irgi nesirengia. Tuo metu Vašingtonui nepatinka B. Komorowskio spaudimas jau po poros metų išvesti pajėgas iš Afganistano.

Varšuva save laiko viena iš artimiausių Jungtinių Valstijų sąjungininkių, todėl tuo sunkiau jai buvo praryti stulbinamą diplomatinę klaidą, kai B. Obamos administracija, kad atsisako planų Lenkijoje steigti priešraketinės gynybos bazę, paskelbė neperspėjusi, ir, dar blogiau, tą dieną, kai Lenkija minėjo išdavystės Antrajame pasauliniame kare jubiliejų.

Dabar Vašingtonas, užuot siuntęs karių į Lenkiją, ketina rimtai mažinti pajėgas Europoje ir atitraukti Vokietijoje laikomas divizijas, Varšuvai nesiseka perkalbėti Baltųjų rūmų. Tad B. Obama, žinoma, viešai kalbės apie tvirtą pasišventimą NATO sąjungininkams, bet ar jo svečias ir visas regionas tokiais žodžiais dar gali patikėti, abejonių kaskart daugiau.