2009 metų pabaigoje Lynn Zwerling, stovėdama prieš 600 nuteistųjų Marylando kalėjime, paklausė: „Kas nori megzti?“. Tuo metu kaliniai į ją pasižiūrėjo kaip į išprotėjusią, rašo good.is.

Po dviejų metų L.Zwerling megzti išmokė jau apie 100 kalinių. Ateities planuose – dešimtys kalinių, kurie laukia laisvos vietos savaitiniuose užsiėmimuose. „Turiu mokinių, kurie per porą metų nepraleido nei vienos pamokos, - kalba moteris. – Kai kurie sako, kad praleidžia pietus, kad tik apsilankytų čia“.

67 metų moteris, išėjusi į pensiją, nežinojo, ką daryti atsiradus tiek daug laisvo laiko. Pensininkė nusprendė veikti tai, ką mėgsta, - megzti ir subūrė miestelyje mezgimo klubą. Nors pirmame susitikime niekas nepasirodė, būrelis pradėjo palaipsniui augti ir sulaukė 500 narių.

Moteris sugalvojo, kad būtų smagu mezgimo užsiėmimus organizuoti kalėjime, tačiau įstaigos prižiūrėtojai ilgai tikino, kad ši veikla kalinių nesudomins. Taip pat buvo bijoma kaliniams į rankas duoti virbalus, kuriuos jie galėtų panaudoti smurtui. Pensininkei prireikė penkerių metų, kol buvo pradėtas projektas „Mezgimas už grotų“.

Iš pradžių kaliniai skundėsi mezgimu, neva jis per daug mergaitiškas ir sunkus. Tačiau L.Zweling užtikrino vyrus, kad mezgimą išrado stipriosios lyties atstovas. Kaliniai greitai „pakibo ant kabliuko“.

Vyrai pradėjo megzti nuo žaislinių lėlių, kurias įteikė savo vaikams.

Kalėjimo prižiūrėtoja Margaret Chippendale tikina, kad vyrai, lankantys mezgimo užsiėmimus, daug rečiau įsivelia į kivirčus.