Praėjo dveji metai po žemės drebėjimo Haityje. Kaip per šiuos metus pasikeitė ši skurdi šalis? Ekspertai įspėja, kad Haičiui tarptautinės bendruomenės dėmesio nepakanka.

Gamta pakeitė likimus

Apie 500 tūkst. Haičio gyventojų iki šiol glaudžiasi laikinose prieglaudose. Tiesa, šis skaičius gerokai mažesnis nei praėjusiais metais, kai be namų Haityje buvo beveik 1,5 mln. žmonių.

„Viskas geriau, nei prieš metus. Manau, kad pagaliau viskas tapo labiau organizuota, kita vertus, nemažai darbų dar laukia, be to, reikės nemažai pinigų“, - konstatavo Priscilla Phelps, konsultantė iš JAV, dirbusi „Haičio atstatymo komisijoje“.

Markas Weisbrotas, JAV Ekonomikos ir Politikos tyrimų centro direktorius, sekantis įvykius Haityje, pabrėžė, kad pažangos dar mažai.

„Kol kas progreso maža“, - apgailestavo ekspertas. Pasak jo, pagalba nuniokotai šaliai iki šiol buvo labai lėta ir kol kas labai menka, palyginus su tuo, ko iš tiesų reikia Haičiui.

Akivaizdu, kad skurdžiausia Vakarų pusrutulio valstybė ilgai jaus gamtos stichijos pasekmes.

2010 m. sausio 12 dieną šalį sukrėtęs 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, vos per 35 sekundes nusinešė 300 tūkst. žmonių gyvybes. Tūkstančiai šalies gyventojų buvo palaidoti gyvi sugriuvus šiaudiniams pastatams, tūkstančiai mirė nuo plintančių ligų, tokių, kaip cholera. Ši liga, kurią, kaip anksčiau įtarta Haityje paskleidė JT taidariai, nusinešė šalyje daugiau nei 7 tūkst. žmonių gyvybių.

Galiausiai, laikinose prieglaudose kilo prievartavimų banga ir badas. Ką jau kalbėti apie apverktinas sanitarines normas.

Pagalba neskuba

Tragedija Haityje sukėlė didžiulį tarptautinės visuomenės susirūpinimą, tačiau lėšos, skirtos šalies atstatymui, nepateisino gyventojų lūkesčių.

Blogiausia, kad šaliai ne visus žadėtus pinigus skyrė tarptautiniai donorai. O vos prieš du metus žadama parama siekė milijardus dolerių.

Tada žadėta, kad lėšos bus skiriamos Haičio energetikos, transporto, žemės ūkio sektoriams, bus kuriamos naujos darbo vietos, suteikiamos socialinės garantijos, kuriamos naujos švietimo ir sveikatos sistemos.

Tačiau praėjus dviem metams skaičiai byloja ką kitą. Pasak Jungtinių Tautų, tik 53 proc. iš 4,5 mlrd. žadėtų lėšų šalies atstatymui pasiekė Haitį.

Deja, JAV ir Venesuela, kurios pažadėjo liūto dalį lėšų Haičiui, iki šiol įvykdė tik dalį įsipareigojimų. Abi šalys įsipareigojo, kad skirs 1,8 mlrd. dolerių. Tačiau Venesuela kol kas pervedė apie 30 proc. žadėtos sumos, o JAV – 24 proc. Savo pažadus iki galo įvykdė tik Suomija ir Japonija.

Pasak JT, Haičio žemės ūkiui paremti tarptautiniai donorai per 2010 ir 2011 metus pervedė 125 mln. dolerių, nors žadėta suma buvo 311 mln. Sveikatos apsaugai numatyta parama buvo 315 mln., tačiau iš viso salą pasiekė tik 108 mln.

„Pinigai po truputį baigiasi. Jie nepasiekia šalies, kaip anksčiau ir tai jau yra iššūkis“, - apgailestavo Francoise Gruloos-Ackermansas, UNICEF fondo atstovas Haičiui.

Pamažu stojasi ant kojų

Tiesa, Haičio pareigūnai džiaugiasi, kad jiems pavyko su JAV pagalba įsteigti Haičio verslo parką, kurio statyboms buvo gauta 275 mln. dolerių parama.

Be to, valdžia gali džiaugtis tuo, kad 996 mln. dolerių siekusios šalies skolos pagaliau buvo nurašytos. Dabar Haitis liko skolingas kreditoriams apie 26 mln. dolerių, kadangi JAV, Norvegija ir Suomija kol kas skolų šiai šaliai nenurašė.

Vis dėlto, problemų dar nemažai. Didžiausia problema – žemės ūkis. Dar iki žemės drebėjimo Haičio žemdirbiai vos sudurdavo galą su galu, kadangi salą užplūdo pigios maisto prekės iš užsienio.Dabar padėtis dar blogesnė.

Be to, net 60 proc. Haičio gyventojų neturi darbo, o didžioji dalis gyventojų per dieną uždirba vidutiniškai po po 2 dolerius.