Tai buvo įprasta diena. Tūkstančiai amerikiečių, kaip įprasta, skubėjo į darbą. Tačiau tai, kas tą dieną nutiko, pakeitė ne tik Amerikos, bet ir pasaulio istoriją.

Šokas, chaosas ir baimė

Ko gero, pirmieji tai, kad dedasi kažkas negero, lemtingą rugsėjo dieną suprato oro dispečeriai. Netikėtai kursą pakeitė „American Airlines“ 11-o ir 77-o reiso lėktuvai, taip pat „United“ oro linijų 175-o ir 93-io reiso lėktuvai.

Nė vieno iš lėktuvų pilotai apie manevrus neinformavo. Oro dispečeriams teko tik akimis lydėti nežinia kodėl apsigręžiančius lainerius. „Kodėl skrenda tiesiai į Manhataną?“ – šis klausimas toptelėjo ne vienam.

Niujorke, JAV finansų centre, anksti ryte jau virė gyvenimas. Buvo 8.46 val. Žmonės ėjo į darbą. Daugelis niujorkiečių išgirdo pirmą trenksmą, tačiau niekas nesuvokė, kas tai, kol Pasaulio prekybos centro (PPC) šiaurinį bokštą apėmė juodų dūmų debesis.

„Bomba? O gal nelaimingas atsitikimas?“ – visi spėliojo, kas nutiko. Deja, televizija nepranešė nieko naujo.

Netrukus gatvėse pasigirdo gelbėtojų automobilių sirenos. PPC prieigose pasirodė pareigūnai. Iš PPC bėgo žmonės, o į pastatą – ugniagesiai, policijos pareigūnai, greitosios pagalbos medikai.

Pirmieji pranešimai per didžiausius JAV televizijos kanalus skelbė, kad šiauriniame dangoraižyje kilo gaisras. Tuo metu dangų raižė televizijos sraigtasparniai. Vis daugiau Niujorko gyventojų traukė į gatves žvelgdami į PPC bokštą.

9.03 val. šurmulys Didžiojo Obuolio gatvėse ir skveruose nutilo. Būtent tada virš Manhatano beveik liesdamas kitų dangoraižių stogus praskrido „United“ laineris. Lėktuvo variklių garsas buvo milžiniškas.

Netrukus nugriaudėjo sprogimas ir didžiulis liepsnos debesis apėmė pietinį bokštą. Žmonės aplink nustėro. Buvo girdėti vienas kitas riksmas. Televizijos komentatoriai netekę žado teišlemeno: „O, Dieve.“ Kaip ir daugelis žmonių Niujorko gatvėse.

Miestą užvaldė šokas, chaosas ir baimė... JAV reporteriams, kurie tiesiogiai iš sraigtasparnio ką tik užfiksavo į PPC įsirėžiantį lainerį, teko pranešti, kad visai neseniai atakuotas Pentagonas, o Pensilvanijos valstijos dykvietėje nukrito dar vienas lėktuvas. Kaip manoma, jis turėjo įsirėžti į Baltuosius rūmus arba Kapitolijų.

Tik vėliau Amerika sužinojo, kas dėjosi ketvirtajame lėktuve, – kad keleiviai sugebėjo perimti jo kontrolę ir nukreipti į negyvenamą vietą.

„JAV – užpultos“, – kraupią žinutę JAV vadovui George'ui W.Bushui Bukerio pradinėje mokykloje Floridos valstijos Sarasotos mieste, kurioje jis lankėsi, tyliai į ausį pašnibždėjo tuometis Baltųjų rūmų administracijos vadovas Andy Cardas.

Tiesa, G.W.Bushas net nekrūptelėjo. Jis be amo liko klausyti pamokos iki galo.

Ši frazė kitą dieną ir dar labai ilgai po lemtingos dienos puikavosi daugelio ne tik JAV, bet ir pasaulio leidinių antraštėse. Kaip ir beveik 3 tūkst. žmonių, kurie žuvo, vardai.

Kas nugalėtojas?

Pasaulis tą dieną pasikeitė, tačiau niekas negalėjo nuspėti, kad Rugsėjo 11-osios randas bus toks gilus.

Dešimtmetį JAV kovoja su pasauliniu teroristų tinklu, dešimtmetį teroristai rengia vis naujas atakas. Balio sala Indonezijoje, Kasablanka, Madridas, Londonas, Maskva, Mumbajus, Afganistanas, Irakas, ir Pakistanas.

JAV po Rugsėjo 11-osios buvo sutryptos. Daugeliui prireikė nemažai laiko atsigauti. Kiti pripažino, kad sieks tik keršto, nes tai, ką įvykdė „Al Qaedos“ teroristai, amoralu.

Keršto laukti ilgai nereikėjo. Tais pat metais JAV karo mašina įvažiavo į Afganistaną. Prasidėjo teroristų medžioklė. Po dvejų metų Irakas, tada Pakistanas, Jemenas, Somalis...

Karo našta sunkėjo, pergalės asimetriniame konflikte, kokiu virto JAV karas su teroristais, nebuvo matyti. Net „Al Qaedos“ lyderis Osama bin Ladenas virto herojumi, kurio negali pagauti šimtai amerikiečių žvalgybos agentų. Dėl „Al Qaedos“ narių medžioklės teko perrašyti karines JAV strategijas, kurti žvalgybos agentūras, mesti 1,5 trln. dolerių karinėms kampanijoms.

Bet praėjo dešimtmetis, kol O.bin Ladenas gavo tai, ko nusipelnė. Tačiau ar šių metų gegužės 1-ąją, kai amerikiečių specialiųjų operacijų kariai nukovė „Al Qaedos“ vadeivą, JAV laimėjo savo karą su terorizmu?

„O gal laimėjo O.bin Ladenas? – klausia publicistas ir rašytojas Andrew Sullivanas. – Taip, tai, kas nutiko tą rugsėjo rytą, buvo nesuvokiama. Tačiau turime suprasti, kad mūsų atsakas buvo fatališkas. Dabar esame bankrutuojanti Amerika, kuri kankino žmones ir pamynė konstituciją.“Baimė, pasak A.Sullivano, užvaldė Ameriką ir sunaikino bet kokį racionalumo grūdą.

Nepamirštamas košmaras

Vis dėlto nė vienas amerikietis net ir dabar nepasakys, kad po Rugsėjo 11-osios atakų nepasitikėjo JAV valdžia ir tik ja viena.

„Fotografijos lėktuvų, kurie skrenda į pastatus, ugnies kamuoliai, didžiuliai griūvantys pastatai. Mes praradome tikėjimą, jaučiame didžiulį skausmą ir pyktį. Niekas iš mūsų niekuomet nepamirš šios dienos, bet mes judėsime į priekį, ginsime laisvę ir viską, kas gera mūsų pasaulyje“, – sukrėstai tautai po atakų sakė G.W.Bushas.

Tada, stovėdamas ant PPC griuvėsių apsikabinęs vieną iš ugniagesių, jis buvo populiariausias žmogus šalyje. Tačiau 2009 m. prezidento postą jis paliko viršijęs nepopuliarumo rekordus.

Ar galėjo JAV reakcija būti kitokia, jei valdžioje būtų buvęs ne George'as W.Bushas? Ar kitas politikas būtų kalbėjęs kitaip nei G.W.Bushas? Ar Amerika tada būtų supratusi savo prezidentą, jei galingiausios pasaulio valstybės atsakas būtų buvęs tylus ir lėtas, koks buvo sugaunant O.bin Ladeną?Vargu.

Vaizdai, kurie plūdo tą rugsėjo dieną iš Niujorko ir Vašingtono, buvo kraupūs. Drama tęsėsi kelias valandas. Pro PPC langus šokantys žmonės, pačiame milijoninio miesto centre griūvantys dangoraižiai, visiškas chaosas...

Tai buvo pirmas kartas, kai Amerika buvo sukaustyta karo baimės ir karas vyko Amerikos žemėje. Nuo Pilietinio karo laikų niekas JAV nežuvo karo lauke.

Net pasauliniai karai, vykę Europoje, amerikiečiams buvo tolimi. Galbūt tik žuvusių karių artimieji galėjo papasakoti tragišką istoriją. Perl Harboro bombardavimas, kurį Antrojo pasaulinio karo metais netikėtai surengė japonai, irgi nebuvo toks skaudus Amerikai. 2001 m. teroristai smogė į pačią Amerikos širdį.

„Niekada nepamiršime“, – virto šūkiu, kviečiančiu Ameriką vienytis ir prisiminti visus tuos 3 tūkst. žmonių, kurie žuvo. Šie žodžiai ilgam įsirėžė daugeliui į atmintį. Dabar iškentus tiek sielvarto, tiek asmeninio, tiek nacionalinio, reikia viską pamiršti. Tačiau kaip judėti į priekį, kai atsiminimai tokie ryškūs? Man reikėjo dešimtmečio rasti šiam atsakymui„, – laikraščio “The Guardian" skiltyje rašė Marian Fontana, kurios vyras ugniagesys žuvo PPC.

M.Fontana – ne vienintelė. Daugelis amerikiečių iki šiol nepamiršo Rugsėjo 11-osios. 57 proc. JAV gyventojų, remiantis apklausomis, patvirtino, kad teroristų atakos smarkiai paveikė jų gyvenimą.

„Kas ne su mumis, tas prieš mus“

Kuo baigėsi JAV karas su terorizmu, kokie jo padariniai? „Al Qaeda“ nebekelia tokios grėsmės, kaip prieš kelerius metus, Afganistaną ir Iraką greitai paliks paskutiniai amerikiečių daliniai.

Per pastaruosius metus smarkiai išsipūtusios JAV žvalgybos agentūros sučiupo didžiąją dalį „Al Qaedos“ vadeivų, išplėtė karines kampanijas Pakistane, Jemene, Somalyje. Karas tapo slaptas.

Tačiau Amerika nuo 2001 m. ne sykį klydo. Iš pradžių klydo manydama, kad pasaulis tik tapęs toks kaip JAV bus saugus. Klydo paskelbdama teroristus sau lygiaverčiais kariais, ir tai tik sustiprino jų ryžtą kovoti. Galiausiai valdžia leido baimei užvaldyti visuomenę.

Čia pat prisidėjo taktinės klaidos. „O.bin Ladenas nuolat tvirtino, kad, norint išvaryti JAV iš musulmonų pasaulio, reikia įvelti amerikiečius į seriją mažų, bet brangių karinių konfliktų, kurie galiausiai privertų JAV bankrutuoti“, – rašė publicistas Ericas Margolis, kurį savo straipsnyje cituoja žymus JAV akademikas Noamas Chomsky.

Pačios JAV sugebėjo radikalizuoti islamo pasaulį, ko nesugebėjo O.bin Ladenas? Buvęs CŽV analitikas Michaelas Scheueris, kurį cituoja N.Chomsky, mano, kad taip.

„JAV karinės pajėgos ir politika padarė tai, ko O.bin Ladenas nesugebėjo padaryti nuo pat paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio. Būsiu atviras, bet teisinga būtų manyti, kad JAV galiausiai virto O.bin Ladeno sąjungininkėmis“, – pabrėžė analitikas.

Po invazijos į Iraką 2003 m. viskas gręžėsi prieš JAV. Iki tol Amerika buvo palaikoma ne tik sąjungininkų, tačiau ir viso pasaulio. Nė viena pasaulio šalis nešlovino teroristų iš „Al Qaedos“. Tačiau metai iš metų karų epopėja įgavo naujų bruožų.

Teroristų medžioklė virto vertybių sklaidos politika, pagrindiniu JAV ginklu tapo jėgos kalba, o G.W.Busho šūkis „visi, kurie ne su mumis, tie prieš mus“, skambėjo vis dažniau.

Viena po kito į dienos šviesą ėmė lįsti karo su terorizmu paslaptys: Gvantanamas, Abu Graibas, slapti kalėjimai. Rugsėjo 11-osios trauma virto beatodairišku kerštu.

Laikas užversti knygą?

Teisūs tie, kurie Rugsėjo 11-ąją vadina karo su terorizmu eros pradžia. Tačiau ar praėjus dešimtmečiui ši era baigėsi? Gal laikas nustoti gyventi praeitimi?

„Žinoma, niekas nesitiki – niekas neprašo – kad tie, kurie gedi savo žmonos, sūnaus, vyro ar sesers, pamirštų Rugsėjo 11-osios atakas. Jiems tragedija tęsiasi. Tačiau politikos sferoje viskas turi judėti į priekį. O.bin Ladenas yra miręs, G.W.Bushas ir Tony Blairas seniai paliko postus, jau yra sudaryti karių pasitraukimo iš Irako ir Afganistano tvarkaraščiai. Galiausiai frazė “karas su terorizmu„ atgyveno“, – svarstė Jonathanas Freedlandas, dienraščio „Guardian“ apžvalgininkas.