Tinklapio "WikiLeaks" paviešinti dokumentai kelia vis didesnę įtampą tarp Vilniaus ir Maskvos. Aiškėja, kad Kremlius už virvučių tampė kai kuriuos Lietuvos politikus.

Priedangos mechanizmas

Buvęs Maskvos meras Jurijus Lužkovas buvo dalis Kremliaus priedangos mechanizmo, rodo "WikiLeaks" dokumentai. Nors Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse politinės organizacijos negali būti finansuojamos užsienio valstybių, Kremlius, pasitelkęs J.Lužkovą, šį draudimą apėjo.

Tokius pareiškimus JAV diplomatai grindžia slapto šaltinio (jo pavardė pernai balandį rašytame dokumente pakeista ženklu XXXXXXXXXXXX) pateikta informacija.

"Anot Lebedevo (kalbama apie Maskvos savivaldybės Ekonomikos ir tarptautinių santykių departamento vadovą Vladimirą Lebedevą – red. past.), užuot rėmusi rusų nacionalizmą, Maskvos miesto savivaldybė tiesiog stengiasi remti rusų kultūros sklaidą ir etninius rusus šiose šalyse. Balandžio 3 d. XXXXXXXXXXXX mums sakė, kad Lužkovas Rusijos vyriausybės nurodymu pumpavo lėšas į tam tikras etninių rusų organizacijas Ukrainoje ir Baltijos šalyse", – teigiama dokumente. JAV diplomatų teigimu, tuometis Maskvos meras tokiu būdu suteikė Rusijos vyriausybei savotišką alibi, jei ji būtų apkaltinta politinių organizacijų Ukrainoje ar Baltijos šalyse finansavimu.

Konkrečių organizacijų, kurias Kremliaus nurodymu finansavo J.Lužkovas, JAV diplomatai nenurodo.

Įtaria K.Prunskienę ir A.Paulauską

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas yra pareiškęs, kad paramą iš Rytų gauna Algirdo Paleckio vadovaujamas Socialistinis liaudies frontas. Tačiau, anot jo, yra dar bent dvi politinės jėgos, kurias apeidama įstatymuose numatytus draudimus remia Rusijos valdžia.

"Schemos nebūtinai susijusios su tiesioginiu pinigų davimu, tarkim, per ambasadą. Žinoma, rėmimas niekada nebūna tiesioginis. Būna per tam tikras visuomenines organizacijas, fondus ir visa kita", – dienraščiui sakė A.Anušauskas ir patvirtino, kad "WikiLeaks" dokumente nurodomas modelis, ko gera, tebeveikia. Esą Socialistinis liaudies frontas ir dar kelios politinės jėgos gauna įvairią paramą – ne vien pinigais, bet ir, pavyzdžiui, išvykomis į užsienį ar galimybe dažnai pasisakyti Lietuvoje transliuojamų rusiškų televizijos kanalų eteryje.

Paklaustas, ar tarp tokių politinių jėgų yra buvusio Seimo pirmininko bei buvusio aplinkos ministro Artūro Paulausko vadovaujama Naujoji sąjunga, politikas pareiškė, esą "yra dar viena" ne itin skaidrią paramą gaunanti politinė jėga. Paprašytas patikslinti, ar antrajai partijai vadovauja buvusi žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė, A.Anušauskas tai patvirtino: "Va, matote – žinote praktiškai visus."

Tiesa, pašnekovas teigė neturįs užtektinai įrodymų, kad šios politinės jėgos J.Lužkovo laikais buvo remiamos Maskvos savivaldybės. "Taip drąsiai teigti negaliu. Rėmimas neateina tiesiogiai. Jeigu viename kanalo gale yra (Maskvos – red. past.) savivaldybė, reikėtų aiškiai atsekti tą grandinę, visas tarpines grandis. Tai nėra lengva", – reziumavo A.Anušauskas.

Tiek A.Paulauskas, tiek K.Prunskienė yra pareiškę, kad artėjančiuose savivaldos rinkimuose sieks Vilniaus mero posto. Tačiau jų partijoms (bent jau kol kas) toli iki reitingų viršūnių.

Grėsmė ambasadoriui

Bene didžiausią triukšmą Lietuvoje sukėlė "WikiLeaks" dokumentas, kuriame teigiama, kad Rusijos ambasadorius Vilniuje Vladimiras Čchikvadzė, prasidėjus Gruzijos karui, svaidėsi grasinimais Lietuvai ir tuomečiam užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitiekūnui pareiškė, esą mūsų šalis "pajus paramos, kurią suteikė Gruzijai, padarinius".

Seimo narys Mantas Adomėnas, viešai patvirtinęs, kad Lietuva sulaukė tokių grasinimų iš ambasadoriaus lūpų, dienraščiui pareiškė, kad prieš Rusijos diplomatą bus imtasi priemonių. Tiesa, kol kas esą anksti atskleisti, kokios tos priemonės bus.

"Bus imtasi veiksmų, bet daugiau negaliu komentuoti", – sakė M.Adomėnas. Anksčiau parlamentaras yra minėjęs, jog Seimas turėtų imtis iniciatyvos ir siekti, kad V.Čchikvadzė būtų atšauktas iš ambasadoriaus Vilniuje posto.

Kas dar nepasakyta?

Atsakymas į šį klausimą telpa į du žodžius – labai daug. Kol kas "WikiLeaks" epopėjoje Lietuvos vardas figūruoja retai, į dienos šviesą iškeltos tik poros dokumentų iš JAV ambasados Vilniuje nuotrupos: viename rašoma apie A.Anušausko raginimus paspausti Prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl Gvantanamo kalinių, kitame – apie Rusijos ambasadoriaus V.Čchichvadzės grasinimus Lietuvai.

Savo laiko laukia dar apie 900 dokumentų iš Vilniaus. "WikiLeaks" pasižymi puikiu informacijos pliūpsnių planavimu – daugelis tą pačią dieną išviešinamų dokumentų būna tarpusavyje susiję, Juliano Assange'o bendraminčiai žino, kokią reakciją sukels dokumentų turinys. Taigi informacija iš Vilniaus veikiausiai taip pat plūstelės į viešumą taip, kaip reikia "WikiLeaks" komandai.

Kas glūdi dar nepaskelbtuose dokumentuose? Lieka tik spėlioti. Tačiau užuominos, kurias davė "WikiLeaks", netgi labai intriguoja. Pavyzdžiui, vien nuo 2009 m. pradžios iki šių metų vasario iš Vilniaus iškeliavo 10 pranešimų, pažymėtų gaire MNUC: taip amerikiečiai žymi santrauką "Military Nuclear Applications" – "kariniai branduoliniai objektai".

Įdomus sutapimas – tarp visų 903 dokumentų tik du yra pažymėti gaire ABLD – "pastatai ir žemė". Pirmasis dokumentas parašytas 2004 m. spalį, antrasis – 2005 m. lapkritį. Kol kas nieko negalima tvirtinti, tačiau šios datos sutampa su laikotarpiu, kai, kaip teigiama, Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas.

Amerikiečiai taip pat aktyviai domėjosi Lietuvos ekonomika ir energetikos projektais.
Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis "WikiLeaks" atskleistus faktus pavadino Baltijos šalims palankia pasaka. Tačiau pasakos pabaigos dar nematyti. Ir ne visos pasakos baigiasi laimingai.