Tinklalapio "WikiLeaks" įkūrėjas Julianas Assange'as šeštadienį pareiškė, kad jo portalo paviešinti šimtai tūkstančių įslaptintų JAV karinių dokumentų atskleidžia tiesą apie karą Irake.

"Šis paviešinimas atliktas dėl tiesos", - J.Assange'as sakė per spaudos konferenciją Londone, kai "WikiLeaks" paskelbė 400 tūkst. dokumentų, leidžiančių susidaryti niūrų vaizdą apie Irako karo užkulisius, taip pat ir apie Irako saugumo pajėgų smurtą prieš civilius irakiečius.

"Karo puolimas prieš tiesą prasideda gerokai anksčiau nei prasideda karas ir tęsiasi ilgai po karo pabaigos, - pabrėžė jis. - Tikimės atitaisyti dalį puolimo prieš tiesą, kuris vyko prieš prasidedant šiam karui, per karą ir kuris tęsėsi šiam karui oficialiai pasibaigus."

"WikiLeaks" atstovas Kristinnas Hrafnssonas toje pačioje spaudos konferencijoje sakė, kad jų tinklalapyje greitai bus paskelbta dar 15 tūkst. įslaptintų failų apie karą Afganistane.

Penktadienį paskelbti smarkiai iškarpyti dokumentai pateikia vaizdžias ataskaitas apie kankinimus, civilių gyventojų žudymus ir Irano įtaką Irako kare. Ši medžiaga padeda nušviesti kelerius metus trukusio kraujo liejimo ir kančių vaizdą po 2003 metais prasidėjusios JAV vadovaujamų pajėgų invazijos, per kurią buvo nuverstas diktatoriaus Saddamo Husseino režimas.

Tuo tarpu Irako vyriausybė pareiškė, kad šiuose dokumentuose "nebuvo jokių staigmenų".

Daugelyje dokumentų, datuojamų nuo 2004 metų sausio iki 2009 metų gruodžio, kalbama apie Irako saugumo pajėgų smurto atvejus, o kita medžiaga rodo, kad JAV kariai nepadarė nieko, kad šis smurtas būtų sustabdytas.

Prieštaringai vertinamas "WikiLeaks", kuris Jungtines Valstijas kaltina "karo nusikaltimais", anksčiau paskelbė apie 92 tūkst. panašių įslaptintų karinių failų, susijusių su operacijomis Afganistane.

"WikiLeaks" su šia medžiaga leido susipažinti kai kuriems dienraščiams ir televizijos kanalams, o vėliau, prieš paviešinant failus, sukvietė žurnalistus į tris valandas trukusį uždarą duomenų pristatymo renginį Londone.

Vienoje ataskaitoje JAV kariškiai kalba apie irakiečių smurtą prieš sulaikytus asmenis viename Bagadade veikusiame sulaikymo centre. Nurodoma, kad "95 sulaikytieji laikomi vienoje patalpoje, kurioje jie yra susodinti sukryžiuotomis kojomis ir užrištomis akimis, visi atsigręžę viena kryptimi".

"Ant daugelio (kūnų) pastebimos smurto žymės - nudeginimai cigaretėmis, į sumušimus panašios mėlynės ir atviros žaizdos... Pasak vieno iš ten apklaustų sulaikytųjų, pastarosiomis savaitėmis 12 suimtųjų mirė nuo ligų", - sakoma pranešime.

Kitose ataskaitose nurodoma, kad irakiečiai muša kalinius, o JAV karių kontrolės postuose žudomos civilės moterys.

Britų dienraštis "The Guardian" rašo, jog atskleista medžiaga parodė, kad "JAV institucijos neištyrė šimtų pranešimų apie smurtą, kankinimus, žaginimus ir netgi nužudymus, įvykdytus Irako policininkų ir karių, kurių elgesys atrodo esantis sistemingas ir dažniausiai nebaudžiamas".

Laikraštis pridūrė, jog "daugiau nei 15 tūkst. civilių gyventojų žuvo per incidentus, apie kuriuos anksčiau nebuvo žinoma".

"The Guardian" priminė, kad "JAV ir Jungtinės Karalystės pareigūnai tvirtino, jog neegzistuoja jokių oficialių duomenų apie civilių žmonių žūtis, tačiau įrašuose užfiksuota 66 081 su kova nesusijusi žūtis tarp visų 109 tūkst. aukų".

Kaip rašo laikraštis, manoma, jog "WikiLeaks" šį elektroninį archyvą veikiausiai gavo iš "to paties disidento JAV armijos žvalgybos analitiko", kuris šiemet nutekino 90 tūkst. dokumentų apie karą Afganistane.

Tačiau "WikiLeaks" savo informacijos šaltinių neatskleidžia.

Palydovinė televizija "al Jazeera" padarė išvadą, jog paviešinta medžiaga atskleidžia, kad JAV kariškiai dangstė Irako vyriausybės sankcionuotus kankinimus ir "šimtų" civilių asmenų žūtis kontrolės postuose, kuriuose budėdavo amerikiečiai kariai.

Apie Irano vaidmenį bylojantys slapti JAV failai rodo, kad Teheranas įsivėlęs į slaptą karą su Irake dislokuotais JAV kariais ir kad pasienyje pasitaiko susišaudymų, o Teheranas esą naudojasi sukarintomis grupuotėmis, kurios žudo ir grobia amerikiečius karius.

Dokumentuose nurodoma, kad Iranas apginkluoja ir apmoko irakiečių smogikų būrius, kurie puldinėja Irako pareigūnus, o šiame procese pagrindinį vaidmenį tikriausiai atlieka Irano elitinė Revoliucinė gvardija, rašo dienraščiai "The Times" ir "The Guardian".

JAV Valstybės sekretorė Hillary Clinton "kuo aiškiausiai" pasmerkė bet kokių dokumentų, keliančių pavojų amerikiečiams, nutekinimą, o Pentagonas perspėjo, kad slaptos karinės medžiagos nutekinimas gali sukelti pavojų JAV kariams ir Irako civiliams žmonėms.

Pentagono atstovas spaudai Geoffas Morrellas sakė, jog tie dokumentai "iš esmės yra įvykių - tiek tragiškų, tiek kasdieniškų - momentinės nuotraukos, kurios nepapasakoja visos istorijos".

Tuo tarpu Irako žmogaus teisių ministerijos atstovas pareiškė: "Šiame pranešime nebuvo jokių staigmenų, nes mes jau minėjome kai kuriuos įvykusius dalykus, tarp jų Abu Graibo kalėjime, ir kuriuose daugeliu atveju dalyvaudavo JAV pajėgos."