Rusija aprūpino Pietų Osetiją ir Abchaziją reaktyvinės artilerijos sistemomis "Grad" ir kitokiais ginklais, taip pat įvykdė virtinę "slaptų veiksmų", siekdama sukompromituoti Gruziją prieš 2008 kilusį Maskvos ir Tbilisio karą, rašo britų dienraštis "The Guardian", remdamasis nutekintais JAV diplomatiniais pranešimais.

Dokumentuose, kuriuos paviešino tinklalapis "WikiLeaks", nurodoma, kad veikdamas prieš Gruziją Kremlius organizavo raketų atakas, suokalbius nužudyti ir "įvairius mažesnio masto veiksmus".

Rusijos slaptosios tarnybos taip pat organizavo dezinformacijos kampaniją prieš Jungtinėms Valstijoms ir NATO palankų Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį - teigta, kad jis kenčia nuo "paranojinio sutrikimo", rodo nutekinta medžiaga.

"Per kelerius pastaruosius metus surinktų įrodymų bendrasis svoris perša mintį, kad rusai agresyviai žaidžia rizikingą slaptą žaidimą ir nesibodi beveik jokių priemonių", - JAV ambasadorius Tbilisyje Johnas Tefftas rašė 2007 metų rugpjūčio 20 dieną išsiųstame konfidencialiame pranešime.

Pasak diplomato, vienas iš Kremliaus tikslų buvo pašalinti M.Saakašvilį.

Tačiau "šių aktyvių priemonių įvairovė ir mastas rodo, kad yra gilesnis tikslas - atgrasyti Gruziją nuo jos euroatlantinės orientacijos ir grąžinti į Rusijos glėbį", rašo J.Tefftas.

Maskva taip pat siekė "provokuoti Gruzijos vadovų skubotus veiksmus, kurie dar labiau atskirtų Gruziją nuo Vakarų".

Pranešime ambasadorius aptarė daug įvairių įtariamų Rusijos veiksmų, kaip manoma, turėjusių destabilizuoti padėtį Gruzijoje. Nurodoma, jog tarp šių veiksmų buvo raketų ataka Kodoryje - Abchazijos vietovėje, kurią tuomet kontroliavo Gruzija; vieno Gruzijos policijos automobilio susprogdinimas, taip pat įtariamas sąmokslas nužudyti vieną opozicijos veikėją.

J.Tefftas rašo, jog esama nepaneigiamų įrodymų, kad Maskva teikia "tiesioginę, beveik neslepiamą paramą" abiem Gruzijos separatistiniams regionams, nors prieš tokius veiksmus protestavo Tbilisio vyriausybė.

Taip pas buvo teikiama karinė parama: "Pietų osetai, kaip pranešama, gavo ginklų ir įrangos iš Rusijos, tame tarpe raketų "Grad", įvairiomis progomis, taip pat per pastarąjį įtampos padidėjimą".

Paviešinti ambasadoriaus pranešimai tikriausiai atgaivins tulžingus ir iki šiol galutinai neišspręstus ginčus, kas iš tikrųjų kaltas dėl trumpo karo 2008 metų rugpjūtį. Rusija tvirtina, kad konfliktą išprovokavo M.Saakašvilis, pasiuntęs tankus sugrąžinti Tbilisiui Pietų Osetijos, o Rusija esą kontratakavo, siekdama apsaugoti savo piliečių gyvybes.

Tuo tarpu M.Saakašvilis teigia, kad buvo priverstas imtis veiksmų dėl nepakenčiamų Rusijos provokacijų. Jis kaltino Maskvą sąmoningai trukdžius Tbilisiui susitarti Pietų Osetija ir Abchazija, taip pat sakė, kad rusai finansavo, apginklavo, vadovavo ir ugdė abiejų regionų separatistinius judėjimus.

Paviešinti JAV diplomatiniai dokumentai daugeliu atžvilgiu patvirtina M.Saakašvilio versiją. Ambasadorius informavo Vašingtoną, kad Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) tiesiogiai kontroliuoja Pietų Osetiją, o jos agentai užima postus separatistų prezidento Eduardo Kokoity vyriausybėje.

"Pietų Osetijoje, daugelis faktinių kabineto ministrų ir Kokoity patarėjų yra Rusijos pareigūnai - kaip manoma, dauguma jų priklauso FSB", - rašė J.Tefftas, pastebėjęs, kad regione veikiančius FSB agentus Rusija reguliariai keičia.

Maskva netgi mokėjo atlyginimus Pietų Osetijos policijos ir kitiems pareigūnams, taip pat didino jų algas, kad pareigūnai nepereitų į Tbilisio remiamą administraciją. J.Tefftas rašo, kad 95 proc. šio anklavo gyventojų taip pat įgijo Rusijos pasus ir iškart tapo šios šalies piliečiais, kuriuos Maskva ėmėsi "ginti" kitais metais.

J.Tefftas pripažino, kad Abchazijos faktinė vyriausybė "tam tikru laipsniu labiau nepriklausoma nuo Maskvos" negu Pietų Osetijos separatistai. Tačiau ambasadorius pabrėžė, jog esama įrodymų, kad rusai tebeturi "galingų svertų" Sovietų Sąjungos besiilginčiam Abchazijos prezidentui Sergejui Bagapšui, kuris dažnai vykdavo konsultuotis į Maskvą.

S.Bagapšui susirgus 2007 metų balandį, jis buvo išskraidintas gydytis į Maskvą FSB lėktuvu, pranešė J.Tefftas, remdamasis iš Gruzijos gauta informacija.

Ambasadorius pridūrė: "Keli šaltiniai taip pat sakė mums, kad vienas aukštas FSB pareigūnas iš tiesų gyvenam atskiroje rezidencijoje Bagapšo prezidentūros komplekse."

Šie pranešimai aiškiai rodo, kad likus keliems mėnesiams iki karo JAV prezidento George'o W.Busho administracija ragino M.Saakašvilį nepaisyti Rusijos provokacijų ir veikti santūriai.

2007 metų birželio 13 dieną Paryžiuje vykusiame susitikime tuometis JAV ambasadorius Maskvoje Williamas Burnsas patarė M.Saakašviliui "vengti susipriešinimo su jais (rusais)".

W.Burnsas užjautė į keblią padėtį patekusį M.Saakašvilį, kuris amerikiečiams sakė manantis, jog Rusijos premjeras Vladimiras Putinas "asmeniškai siekia atskirti Abchaziją nuo Gruzijos" - o ši pranašystė vėliau išsipildė.

Gruzijos vadovas teigė, kad Rusija negalima pasitikėti, taip pat ragino NATO parengti būsimos Tbilisio narystės Aljanse planą, kuris "taptų atgrasymo priemone nuo Rusijos avantiūrizmo".

"WikiLeaks" paviešintuose dokumentuose taip pat atskleidžiama, kad Rusija vis labiau griežė dantį ant Gruzijos. 2006 metų lapkritį Rusijos užsienio reikalų viceministras Grigorijus Karasinas skundėsi JAV valstybės sekretorės pavaduotojui Mattui Bryzai, kad Tbilisis suėmė keturis šnipinėjimu kaltinamus Rusijos pareigūnus.

"Mūsų kantrybė baigiasi", - pabrėžė G.Karasinas.

W.Burnso pranešime cituojamas M.Bryzos atsakymas, kad JAV perspėjo M.Saakašvilį nesiimti jokių karinių veiksmų.

"Jis (Bryza) aiškiai leido suprasti Saakašviliui: jeigu Gruzija panaudos jėgą arba įsivels į konfliktą, Saakašvilis liks vienas, apkaltintas tarptautinės bendruomenės beatodairiškumu", - nurodė JAV diplomatas.