Buvęs premjeras, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius teigia, jog kapituliacija būtų galima vadinti tai, jei smarkiai vėluojančius Ignalinos uždarymo projektus įgyvendinančiai bendrovei „Nukem“ būtų pradėta mokėti už neatliktus darbus.

Tokią poziciją Tėvynės sąjungos-Lietuvos kriškčionių demokratų pirmininkas išsakė atsakydamas į energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus kritiką buvusiai Energetikos ministerijos vadovybei. J. Neverovičius trečiadienį pareiškė, kad buvusios konservatorių Vyriausybės ir jos energetikos ministro Arvydo Sekmoko prašymas tarptautiniams donorams sustabdyti nebeveikiančios Ignalinos atominės jėgainės uždarymo projektų finansavimą buvo „visiška kapituliacija“.

„Šie ministro žodžiai reiškia arba nepakankamą įsigilinimą į klausimo esmę arba akivaizdų politikavimą. Pagal 2005 metais sudarytą sutartį tarp Ignalinos atominės elektrinės ir “Nukem„ vadovaujamo konsorciumo, būtent jis turėjo atlikti svarbiausius ir brangiausiai kainuojančius darbus, kurie leistų pradėti IAE išmontavimą“, - TS-LKD pranešime teigia A. Kubilius.

„Negana to, kad darbus chroniškai vėluojama atlikti, paaiškėjo, jog konsorciumo pateikiami panaudotam branduoliniam kurui laikyti skirti konteineriai neatitinka sutartų ir VATESI patvirtintų techninių reikalavimų. Būtent dėl šių nuolatinių sutarties vykdymo pažeidimų ir kilo klausimas dėl darbų finansavimo sustabdymo. Kapituliacija bus tuomet, kai vėl pradėsime mokėti “Nukem„ už neatliktus darbus“, - teigė buvęs premjeras.

Jis taip pat pažymėjo, kad yra „keista, kad aiškinantis tokius jautrius klausimus, kurių nagrinėjime dalyvauja ir Europos Komisija, ministerija net neišklausė buvusio ministro paaiškinimų, kokios priežastys lėmė vienus ar kitus sprendimus“.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius trečiadienį teigė, jog dabartinė valdžia bando išsiaiškinti, ko buvusi Vyriausybė siekė energetikos sektoriuje.

„Yra sudėtinga suprasti, ko buvo siekiama. Na, kad ir Ignalinos uždarymo atveju, kai išleidžiama virš 20 milijonų litų teisininkams, kurie turėtų padėti išspręsti problemą. Problema ne tik kad neišspręsta - pats ministras paprašė sustabdyti finansavimą donorų. Čia yra visiška kapituliacija. Norėtųsi suprasti, kodėl buvo taip daroma, ar tikrai buvo tikslas spręsti, ar buvo kažkokie kiti tikslai“, - trečiadienį interviu Žinių radijui teigė J. Neverovičius, paklaustas kodėl premjeras planuoja informaciją apie padėtį energetikos sektoriuje perduoti prokurorams.

Premjeras Algirdas Butkevičius vasarį pareiškė, kad prokurorų gali būti prašoma ištirti Ignalinos atominės elektrinės veiklą, jei po audito paaiškėtų, kad milijardinės vertės uždarymo darbus įgyvendinanti jėgainė vykdė nusikalstamą veiklą. Jis kaltino buvusius IAE vadovus ir buvusį energetikos ministrą Arvydą Sekmoką dvejus metus vilkinus IAE uždarymą.

Europos donorai pernai gruodį įšaldė finansavimą didžiausiam IAE uždarymo projektui - laikinajai panaudoto branduolinio kuro saugyklai (B1) ir nurodė iki šių metų kovo pabaigos susitarti su Rusijos kapitalo Vokietijos bendrove „Nukem“ dėl kuro konteinerių kokybės. Jei susitarimas nebus pasiektas, ES parama gali būti visiškai nutraukta.

Šis sprendimas buvo priimtas Lietuvos prašymu ir atsižvelgus į tai, kad IAE ir projektą įgyvendinantis „Nukem“ ir GNS konsorciumas nesugebėjo išspręsti ilgiau kaip dvejus metus trunkantį ginčą.

Rusijos energetikos milžinės „Rosatom“ valdomos „Nukem Technologies“ ir GNS konsorciumas, smarkiai vėluodamas, įgyvendina milijardinės vertės IAE uždarymo projektus. Bendrovės įrengia 123 mln. eurų (425 mln. litų) pradinės vertės kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugojimo kompleksą (B1/2/3) ir stato 193 mln. eurų (666 mln. litų) pradinės vertės laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą (B1).