Daugiabutis Panevėžyje įdarbins saulę

Gąsdinančias sąskaitas už būsto šildymą Panevėžio daugiabučio gyventojai imasi mažinti pasitelkę gamtos galias.

Dar 1958-aisiais statytas 38-ių butų namas Marijonų g. – pirmasis ne tik Panevėžyje, bet ir Lietuvoje, sumanęs šildytis saulės kolektoriais.

Renovuoti namą pasiryžusią bendriją konsultavę Vokietijos ekspertai skaičiuoja, kad bent ketvirtadalį būsto ir vandens šildymui reikalingos energijos pagamins saulė.

Pasak bendrijos pirmininkės Birutės Valkiūnienės, 52-uosius metus skaičiuojantį namą renovuoti buvo būtinybė. Praėjusią žiemą už trijų kambarių buto šildymą gyventojai paklodavo maždaug 400 litų – apie 7 litus už kvadratinį metrą.

Tačiau, pasak pirmininkės, dėl nesubalansuotos namo šildymo sistemos vieni butai kaisdavo, kituose žiemą termometro stulpelis retai tepakildavo aukščiau nei 12–13 laipsnių šilumos.

„Namo inžinerinė konstrukcija visiškai nelogiška. Karštas vanduo iš šilumos punkto keliauja į nešildomą palėpę ir 150 metrų teka vamzdžiais, izoliuotais pagal senus standartus. Tai tas pats, kaip namuose išsivirus puodelį kavos nusinešti į darbą ir gerti atvėsusį skystį. Ekonominė krizė visus spaudžia taupyti, todėl mokėti už senų laikų nelogiškus sprendimus būtų per didelė prabanga“, – „Sekundei“ teigė B.Valkiūnienė.

Vokiečiai nesulaikė juoko

Namo gyventojai viliasi, kad po renovacijos sąskaitos už paslaugas jų nebegąsdins.

Skaičiuojama, kad pietiniame stogo šlaite, 70 kv.  m plote, sumontuoti 32 saulės kolektoriai bent aštuonis mėnesius per metus vandenį įšildys maždaug iki 70 laipsnių temperatūros.

„Naudą pajusime ne tik vasarą. Saulė pradeda šviesti jau nuo Trijų karalių,  gamtos jėgos tarnaus mums – turėsime karštą vandenį, o mokėsime kaip už šaltą“, – mano B.Valkiūnienė.

Bendrija tikisi pamiršti rūpesčius ir dėl žiemą pinigines gerokai patuštinančio, tačiau neefektyvaus šildymo. Monopolistės „Panevėžio energijos“ paslaugų atsisakęs namas numatė įsirengti du dujinius katilus, apniukusiomis dienomis pašildančius vandenį.

Šviečiant saulei į radiatorius butuose tekės saulės sušildytas vanduo. Maža to, kiekviename bute numatyta įrengti autonominį šildymą, tačiau automatinė šildymo sistema būstuose palaikys pagal higienos normas privalomą 15 laipsnių temperatūrą.

„Dabar turime pačią baisiausią šildymo sistemą. Mus konsultavusios vokiečių firmos specialistai į ją negalėjo nežiūrėti be kreivos šypsenėlės. O po renovacijos turėsime pačią moderniausią sistemą“, – džiaugėsi B.Valkiūnienė.

Naujausią Lietuvoje šildymo sistemą panevėžiečiai planuoja suspėti įsirengti iki spalio vidurio. Visą namo renovaciją – pakeisti stogą, apšiltinti sienas ir pan. – numatyta atlikti kitąmet.

Atsipirks per dešimtmetį

Pirmininkės teigimu, namo renovacija išlaidas už šilumos energiją turėtų sumažinti bent dviem trečdaliais. Tačiau, bendrijos valdybos nario Dariaus Stakelės nuomone, didesnio ekonominio palengvėjimo gyventojai greitai nepajus.

„Mums šildymas dar neatpigs bent 10 metų, nes reikės padengti paskolą. Realią naudą pajusime, kai šildymo sistema atsipirks“, – teigė D.Stakelė.

Skaičiuojama, kad trijų kambarių butui namo renovacija gali atsieiti maždaug 22 tūkst. litų. Tačiau, pasak D.Stakelės, viliamasi, kad paskelbus konkursą saulės kolektoriams ir šildymo sistemai įrengti kaina gerokai nukris.

Iš viso 38-ių butų namo renovacija, įskaičiavus ir palūkanas bankui, atsieis apie milijoną litų.

Pasak B.Valkiūnienės, suma būtų gerokai mažesnė, jei namo stogas nebūtų šlaitinis. Vien jo pakeitimas kainuos ketvirtį milijono litų.

„Pavydime plokščius stogus turintiems daugiabučiams. Ten, kur mes sukišime ketvirtį milijono, jie išsiverstų su keliasdešimt tūkstančių litų“, – teigė pirmininkė.

Bent jau kol kas labiausiai išloš gaunantieji mažas pajamas. Pasak B.Valkiūnienės,  valstybės parama būsto renovacijai gali pasinaudoti ir dviejų kambarių bute gyvenanti dviejų asmenų šeima: jei jos pajamos neviršija 2000 litų, paskola kompensuojama 100 proc.