Nuo sausio autorinius honorarus menininkams mokės visi Lietuvos gyventojai, ką nors bendra turintys su skaitmenine atkuriamąja technika, jeigu Seimas suskubs pritarti Kultūros ministerijos parengtoms Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisoms.

Mokestis už įrašymo funkciją

„Iki šiol apmokestinamoji nuostata buvo taikoma tik senoms laikmenoms: kompaktiniams diskams, kasetėms. Šis įstatymo projektas išplečia nuostatas iki pačių moderniausių, tarkim, kietųjų diskų. Be to, įstatymo pataisomis siūloma apmokestinti ne tik laikmenas, bet ir įrašymo įrangą: programas įrašančius televizorius, mobiliuosius telefonus ir t. t.“, – naująjį įstatymo aktą aiškino Valentinas Stundys, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad pagal įstatymo pakeitimo projektą apmokestinama turėtų būti tik ta įranga, kuri turi įrašymo atminties: vaizdo ir garso grotuvai, televizoriai su programų įrašymo funkcija, fotoaparatai, kopijavimo technika, kompiuteriai, mobilieji telefonai su garso įrašymo, fotografavimo ar filmavimo funkcija ir pan. Iš kitų įrenginių, kurie neturi įrašymo atminties, vadinamasis autorinio kompensavimo atlygis neturėtų būti imamas.

V.Stundys televizorius paminėjo, tačiau „užmiršo“, kad nuo 2012 m. spalio visa Lietuva matys tik skaitmeninę televiziją, o jos vienas iš pranašumų – įsirašyti laidas, kurias norėtum pamatyti, tačiau to negali, nes tuo metu žiūri kitą svarbią laidą kitu kanalu arba esi kur nors išvykęs.

Dvi stovyklos

Prieš pustrečių metų, kai įstatymo pataisos buvo pristatomos, oponentai kalbėjo apie kone pieštukų ir akvarelinių dažų apmokestinimą. V.Stundys garantuoja, kad taip tikrai neatsitiks, nes numatyta sąrašą papildyti tik skaitmeninėmis laikmenomis.

„Šį įstatymo projektą teikiant prieš porą metų, susikirto skirtingų interesų grupių pozicijos ir įstatymas sustojo“, – prisiminė Seimo narys.

Abi stovyklos liko, kaip ir jų argumentai, juolab kad tikroji problema – ne pieštukai ar trintukai.

Pataisų šalininkai, kaip ir anksčiau, – Kultūros ir švietimo ministerija, Lietuvos autorinių ir gretutinių teisių apsaugos agentūra (LATGA-A) ir menininkai, suinteresuoti gauti geresnius honorarus už jų kūrinių viešą naudojimą bei platinimą. Aktyviausi oponentai – smulkieji ir vidutiniai verslininkai bei asociacija „Infobalt“.

„Lietuva yra vienintelė Europoje, laikmenų sąraše turinti tik tokias įrašymo priemones kaip CD, DVD ir analoginė įranga. Jomis jau nelabai kas naudojasi. O populiariausia šiandien įrašymo įranga yra USB raktas, todėl ir siūloma juo papildyti sąrašą, kad neatsiliktume nuo tikrovės“, – savo tiesą gina autorių teisių gynimo asociacijos agentūros LATGA-A generalinio direktoriaus pavaduotoja Gerda Leonavičienė.

Jos teigimu, „Infobalt“ nori, kad kompensavimo apskritai nebūtų, o tai jau prieštarautų ES nuostatoms.

„Žinoma, galima nueiti paskui Angliją, kuri neleidžia nieko atgaminti asmeniniais tikslais. Tokiu atveju ir mechanizmo nereikėtų. Bet jeigu mūsų įstatymas tai leidžia, tai turi būti ir kompensavimo mechanizmas. Vienintelis klausimas – koks“, – svarstė LATGA-A atstovė.

Jos teigimu, šio mokesčio, be Jungtinės Karalystės, Europoje netaiko tik Airija, Liuksemburgas, Malta ir Kipras.

Be to, LATGA-A ataskaitose pajamų iš analoginių laikmenų kreivės krito, todėl neproporcingas tapo ir autorinis atlygis už kopijuojamus ir dauginamus kūrinius – jie, kopijuojami į kompiuterių, televizorių ir kitų įrenginių, įrašančių vaizdo ir garso signalus, atmintį, nėra apmokestinami. Šiandien populiariausias kopijavimo įrenginys – ne DVD ar juolab CD plokštelė, o USB atmintinė, kurios operatyvioji atmintis neretai gali viršyti ir visą kompiuterio atmintį.

Kainos padidėtų

Įstatymo pataisų projektas dabar, kaip mėgstama sakyti, „svarstymų stadijoje“. Tiesa, šis tas numatyta ir konkrečiau. Pavyzdžiui, tai, kad už įrašymo įrangą turintį mobilųjį telefoną reikėtų mokėti 20 litų. Pastaruoju metu mažai rastume telefonų be tokios įrangos. Už kompiuterį – tiek pat. Už kopijavimo, dauginimo, spausdinimo aparatus – 3 proc. kainos. Kitaip tariant, kuo modernesnė technika, tuo brangiau. Pavyzdžiui, už skaitmeninį kopijavimo aparatą, šiandien kainuojantį 2000 litų, sausį teoriškai reikėtų mokėti 2060 litų.

„Teoriškai“ todėl, kad šią autorinę kompensaciją turėtų sumokėti jos gamintojas arba importuotojas, taigi, didmenininkas. Kadangi PVM (21 proc.) yra apskaičiuojamas nuo mažmeninės kainos, tai „teoriškai“ jau bus 72 litai, kai mažmenininkas neįskaičiuoja savo antkainio. Lieka tik primityvi buhalterija, kurios tikslios neįmanoma atlikti dėl komercine paslaptimi Lietuvoje laikomos prekių savikainos.

Už dabar 1000 litų savikainos televizorių, parduotuvėje kainuojantį 1331 litą (su numanomu 10 proc. antkainiu ir PVM), nuo sausio 1 d. turėtume mokėti bent 1371 litą. Valstybės mastu tai nedidelis skirtumas, tačiau konkretesnis asmens arba šeimos kišenei.

Įstatymo projekto keblumą prižįsta ir rengėjai, ir šalininkai.

„Laikmenos naudojamos pagal įvairias paskirtis ir nebūtinai dalykams, susijusiems su autoriaus teisėmis. Tačiau interesą turi pats vartotojas: ar jam iš tiesų reikia didelės atminties įrangos ir ar jam iš tikrųjų to reikia. Jei jam įrašymo funkcijos nereikia, jis perka tokį modelį, kuris tik atgamina, o jeigu reikia, vadinasi, galės pasinaudoti ir nelegaliu meno kūrinio (kino, muzikos, spektaklio ir pan.) įrašymu ir turės galimybę jį dauginti“, – teigė V.Stundys.

Anot Seimo nario, projekte smulkiai aptariamos išimtys, kada kompensacinis autorinis mokestis nebūtų taikomas – nuo profesinės veiklos iki švietimo institucijų reikmių.

Tačiau kas atskirs, kada, tarkim, mokytojas, kuriam tokiai veiklai lėšų nėra skiriama, arba individualiąja veikla besiverčiantis vertėjas perka įrangą su atkūrimo laikmena profesinei veiklai ar asmeninėms reikmėms, o kada – piratauti?

Dėl gana sudėtingos apskaitos būtų išties keblu grąžinti kelių, kelių dešimčių ar kelių šimtų litų permoką, nors mechanizmas ir „labai smulkiai“ numatytas.

Našta smulkiesiems

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos prie Ūkio ministerijos pirmininko Aldo Kikučio nuomone, Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisomis  siūloma apmokestinti smulkiuosius ir vidutinius verslininkus, kuriems tos laikmenos gali būti svarbiausia verslo dalis, palyginti su tais, kurie dirba nelegaliai.

Jis kategoriškai nesutiko su nuomone, jog dėl kelių papildomų litų į valstybės biudžetą ar LATGA-A sąskaitą nevertėtų triukšmauti.

„Viską apmokestina po truputėlį: Susisiekimo ministerija nori drastiškai apmokestinti krovininius automobilius, butelių užstatą – nuo 25 iki 30 centų (tai gal būtų pagalba vadinamiesiems “sanitarams„, bet vartojimą mažins). Jei tas pataisas laikome pagalba kūrybos pramonei, tai čia juk vienų verslo grupių apmokestinimas kitų naudai. Menininkai gauna pajamų ir iš kitų šaltinių: koncertų, plokštelių pardavimo ir pan. Tai nesąžiningas pasiūlymas, – konstatavo smulkiajam ir vidutiniam verslui atstovaujantis A.Kikutis ir bandė belstis į įstatymų leidėjų sąžinę, – juk papildomo laikmenų apmokestinimo galima išvengti – verslas labai mažai jų naudoja muzikėlėms įrašinėti. Daugiausia naudoja duomenis. O ir fotoaparatą kiekvienas perka arba savo šeimos reikmėms, arba profesinei veiklai – kas gali įtikinti, kad dauguma skaitmeninius fotoaparatus perka siekdami kopijuoti meno kūrinius“,– stebisi verslininkų atstovas ir pateikia papildomą kontrargumentą siūlomoms pataisoms: jei savo fotoaparatu nufotografuoju peizažą, išplatinu keliems draugams arba „Facebook“ portale, vadinasi, galėsiu pretenduoti į LATGA-A honorarą?"

„Jeigu taip bus, tai kur nuvažiuosim? – klausia A.Kikutis. – Gal tada reikia ir kibirą apmokestint, nes sakoma, kad geras fotografas ir su kibiru gali gerą nuotrauką padaryti.“

Dvižingsnis atgal?

„Įstatymo rengėjai siūlo apmokestinti visą skaitmeninę įrangą, ir tai daroma tada, kai pasaulis skaitmenizuojasi. Vyriausybė dar prieš keletą metų ragino gyventojus įsigyti kompiuterių, dalį jų kainos kompensavo, o dabar siekia apmokestinti kietuosius diskus. Dar neseniai buvo degama žalia šviesa aukštosioms technologijoms, o dabar jas siūloma apmokestinti“, – stebisi informacinių technologijų įmonių asociacijos Europos Sąjungos reikalų vadovė Vilma Misiukonienė.

Jos nuomone, dabar, XXI a., kai skaitmeninės technologijos tampa kasdienybe, kai šiandien jau nežinai, ką skaitmeninės įrangos kūrėjai pasauliui pateiks ryt ryte, siūlymas apmokestinti skaitmenines technologijas, dargi su išvardytu sąrašu, yra visiškas nesusipratimas.

„Gal Seimas nusiteikęs kas mėnesį ar kas savaitę svarstyti sąrašą daiktų, kuriuos reikėtų apmokestinti? – stebėjosi ji. – Šiandien “Apple„ sukūrė viena, o gal rytoj “Samsung" paskelbs visiškai kita – kaip paskui visa tai suspės mūsų įstatymų kūrėjai?“

Kita vertus, anot jos, pastaruoju metu sparčiai plėtojamos vadinamosios „debesų technologijos“, kai randasi tokie portalai kaip „Muzika jums“, kurie nesuteikia galimybių kopijuoti, tačiau suteikia galimybes klausytis muzikos realiu laiku. O norima apmokestinti internetą, kai tokie portalai jau yra sumokėję autorinį mokestį. Tai dvigubas apmokestinimas.

V.Misiukonienė priminė, kad Lietuvoje pradėjo veikti sistema „Apple iTunes“, kai atsisiųsti muzikos kūrinį galima internetu, sumokėjus nedidelį mokestį, taigi atsisiuntimas legalizuojamas. O kai išpopuliarės „iCloude“, „iPode“ ir pan., kurios irgi nesudaro galimybių platinti, o tik naudoti, tokios įstatymų pataisos bus aktualios nebent tik šiomis technologijomis nemokantiems naudotis „seneliams“.

„Kalbėti apie tai, ką šiandien reikėtų apmokestinti, – tai tolygu patekti į aklavietę“, – neabejojo V.Misiukonienė.

Nemokamų pietų nebūna

Tačiau suprasti derėtų ir kitą šalį – įstatymų rengėjus bei tuos, kurie norėtų gauti didesnį honorarą. Juk kuo kūrinys brandesnis, populiaresnis, tuo didesnio atlygio autorius turėtų tikėtis.

„Sistema turi keistis iš pagrindų. Būtent apie tai kalbėjo ES skaitmeninės darbotvarkės komisarė, anksčiau buvusi konkurencijos komisarė Neelie Kroes, – tvirtino “Infobalt„ atstovė. – Komisarė sakė, jog atėjo toks metas, ir tie, kurie to nesupras, liks už geležinės uždangos. Juk kalbame apie technologines platformas, kurios suteiktų kuo daugiau galimybių perduoti duomenis.“

Anot V.Misiukonienės, tai, kad Andrius Mamontovas ar Jurga Šeduikytė šiandien gali savo kūrinius pateikti internetu pasaulinei „Apple iTunes“ sistemai, rodo, kad pereiname į visiškai kitas kategorijas, ir kalbėti apie praėjusio amžiaus šeštąjį ar net šio amžiaus pirmąjį dešimtmetį, kai vyravo analoginis informacijos perteikimo būdas, bandyti kompensuoti autoriams už kūrinius susiejant mokestį su kokia nors analogine laikmena ir visa tai derinti su kasdien vis daugiau naujovių pateikiančiomis skaitmeninėmis technologijomis būtų visiškas mūsų valdžios žmonių nesusivokimas.

Siūlo palūkėti

Pasak V.Misiukonienės, „Infobalt“ Seimui siūlytų palūkėti iki 2012 m. pradžios, kai Europos Komisija paskelbs direktyvą, kuri bus nukreipta į šios sistemos reformą. Kita vertus, svarbiausias būdas, kuris padėtų autoriams gauti užmokestį už savo kūrinius, būtų skatinti teisėtą skaitmeninį vartojimą.

„Tai būtina daryti Vyriausybės lygiu. Iš tikrųjų reikėtų ne apmokestinti pažangias technologijas, o sutelkus visas pajėgas kovoti su piratavimu, kad žmogui už vieną kitą litą labiau apsimokėtų nusipirkti dainą, negu papildomai mokėti už laikmenas“, – siūlo „Infobalt“ atstovė, ir tai, ko gero, būtų tiek pat logiška, kiek apmokestinti pagautą žuvį, o ne meškerę, kuri gali stovėti kampe dešimtmečius.

V.Misiukonienė neabejoja, kad siūlymais apmokestinti laikmenas Seimas netiesiogiai skatina ir piratavimą: jei autoriams sumoku pirkdamas tuščią plokštelę ar skaitmeninį magnetofoną, tai kodėl dar turėčiau mokėti antrą kartą?

Pasak jos, apmokestinti laikmenas būtų nelogiška ir dėl dar vienos priežastėlės – vadinamojo autorinio užmokesčio dubliavimo: jei skaitmeniniu fotoaparatu nufotografuosi šeimyninę šventę, nuotraukas perrašysi į kompiuterinę laikmeną, USB raktą, kompaktinę plokštelę, perkelsi į kompiuterio kietąjį diską, persiųsi internetu draugams ir pan., tai už savo „kūrinį“ sumokėsi bent 6 ar 7 kartus autorinių teisių agentūrai. Vadinasi, atsiranda daugybė priežasčių į ją kreiptis dėl honoraro?

Argumentai „už“

LATGA-A atstovės teigimu, panaši laikmenų sistema, kokia siūloma įstatymo pataisų projekte, veikia daugelyje ES šalių.

„Galima eiti ir Anglijos keliu. Tai siūlo “Infobalt". Bet jeigu nusprendėme leisti kopijuoti, tai turėtume atitinkamai pasirūpinti ir autoriaus teisių apsauga“, – sakė G.Leonavičienė.

Ji pripažįsta, jog siūloma sistema nėra tobula, tačiau turi ir pranašumų. Pavyzdžiui, gaunamas lėšas turėtų administruoti Valstybinė mokesčių inspekcija, su kuria galima ginčytis, bet tik turint tvirtų argumentų. Surinktos lėšos pagal ES patirtį nukeliautų programoms – pavyzdžiui, įsitraukiant į meno kūrėjų socialinės apsaugos programą.

„Bent kol kas nėra atrasta kito modelio, kaip kompensuoti asmeninį atgaminimą. Dažnai teigiama, kad apmokestinimas sužlugdys IT pažangą. Tačiau pastebėta įdomi detalė: visur, įvedus kompensavimo mechanizmą, elektroninės laikmenos tik pigo“, – tvirtino LATGA-A atstovė.

Jos teigimu, nėra rimtas ir verslininkų argumentas, neva verslas dėl šio mokesčio ims keltis į kitas šalis, nes visur šis mechanizmas seniai veikia ir Lietuva esanti tik verslininkams maloni išimtis.

Liko formalumai

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pataisas apsvarstė, atsižvelgė į Teisės departamento pastabas ir pritardamas patobulintam projektui pateikė medžiagą pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui bei papildomiems Informacijos ir visuomenės plėtros bei Biudžeto ir finansų komitetams.

„Jeigu šie komitetai suskubs laiku aptarti ir pateikti pagrindiniam komitetui, liktų pataisas pateikti tik Seimui, ir jis (papildytas įstatymas) galėtų pradėti veikti nuo sausio 1 d.“, – Seimo biurokratiją aiškino V.Stundys.

Kalbant paprasčiau, matyt, taip ir atsitiks. Sausio 2 d. (po šventės) niekas, ko gero, nė nepastebės, kad už USB atmintuką, pernai (2011 m.) kainavusį 31 litą, jau reikės mokėti 34 litus.