Radioaktyvių atliekų kapinynas Lietuvoje nekels grėsmės kaimyninėms valstybėms, teigia Europos Komisija.

Tai skelbiama Europos Komisijos išvadose dėl Ignalinos atominės elektrinės (AE) teritorijoje iškilsiančio trumpaamžių labai mažo aktyvumo atliekų kapinyno, pranešė Ignalinos AE.

Komisija nutarė, kad tiek įprastu kapinyno eksploatacijos laikotarpiu ar po jo galutinio uždarymo, tiek įvairaus pobūdžio ir masto avarijos atveju, kitos valstybės narės arba kaimyninės šalies vanduo, dirvožemis ar oro erdvė radioaktyviosiomis medžiagomis nebus užteršti, rašoma Ignalinos AE pranešime.

Europos atominės energetikos bendrijos (Euratom) steigimo sutartyje valstybės narės yra įpareigojusios Europos Komisijai pateikti duomenis, ar dėl planuojamo radioaktyviųjų medžiagų laidojimo nebus užteršti kitos valstybės narės vandens telkiniai, dirva ar oro erdvė.

Branduolinio kuro laidojimo Lietuvoje galimybes praėjusią savaitę Lietuvoje vertino ir Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) specialistai. „Tatenos“ atstovai tikrino Lietuvos Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros (RATA) parengtą ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo geologinių tyrimų programą.

RATA siūlo Lietuvos šiaurės rytų regione, netoli nebeveikiančios Ignalinos (AE), atlikti išsamesnius tyrimus dėl galimybės įrengti atliekų sąvartyną.

Anot RATA, iki galutinio Ignalinos AE uždarymo susidarys apie 2,5 tūkst. tonų panaudoto branduolinio kuro, kuris dabar saugomas gelžbetoniniuose ir plieniniuose konteineriuose Ignalinos AE saugyklose, tačiau tokiuose konteineriuose jis gali būti laikomas tik iki 50 metų.

Pagal TATENA ir Europos Sąjungos reikalavimus šiomis atliekomis turi pasirūpinti ta šalis, kurioje jos susidarė.

Panaudotas branduolinis kuras visiškai nepavojingas tampa po šimtų tūkstančių metų.